Automobilių atliekos – pavojingos. Kaip jas tvarkyti?

Gyventojai vis atsakingiau rūšiuoja atliekas, tačiau pavojingų automobilinių atliekų šalinimas vis dar išlieka opia problema. Ne visi žino, ką daryti su tokiomis atliekomis, ir jas meta į mišrių komunalinių atliekų  konteinerius, palieka šalia jų, o kartais – piktavališkai išmeta pamiškėje ar kitoje netinkamoje vietoje.

Taip besielgiantieji ir gyventojai, ir įmonės, teikiančios automobilių remonto paslaugas, daro didžiulę žalą aplinkai, o tuo pačiu ir savo bei visų kitų žmonių sveikatai. Dėl to didėja ir atliekų tvarkymo kaštai, kuriuos, įskaičiuotus į bendras sąnaudas, turi padengti visi gyventojai.  

Padangos, alyva, akumuliatoriai ir baterijos, visų rūšių filtrai, amortizatoriai ir kitos automobilinės atliekos yra pavojingos atliekos ir turi būti atiduotos atliekų tvarkytojui, turinčiam licenciją tvarkyti pavojingas atliekas. 

Padangų kiekiai didėja, įmonės vengia prisiimti atsakomybę

Vienos dažniausiai pasitaikančių automobilinių atliekų – padangos.

Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro (ARATC) Atliekų tvarkymo paslaugų ir kontrolės padalinio vadovas, kokybės inspektorius Martynas Krasauskas teigė, kad Alytaus regiono Stambiųjų bei kitų atliekų surinkimo aikštelėse surenkama vis didesnis padangų kiekis.

„Kad gyventojai atveža padangas į aikšteles, o ne išmeta jas miškuose, yra gerai, tačiau pastebime, jog įmonėse, kuriose parduodamos ar keičiamos padangos, senosios padangos iš gyventojų priimamos labai vangiai arba paprašoma už jų priėmimą susimokėti.

Tačiau visi autoservisai ir padangomis prekiaujančios įmonės, keičiant senąsias padangas naujomis, senąsias privalo priimti nemokamai, todėl, kad perkant naujas padangas iš karto sumokama ir už jų atliekų sutvarkymą. Visa tai yra įskaičiuota į padangų kainą“, – sakė M. Krasauskas.

Atliekų surinkimo aikštelėse vienas komplektas padangų iš gyventojų taip pat priimamas nemokamai, tačiau tolesnis jų sutvarkymas papildomai kainuoja visiems atliekų turėtojams, nes padangų atliekų tvarkymas nėra įskaičiuotas į rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymą dydį.

„Jeigu visa sistema veiktų teisingai, problemos nebūtų ir Stambiųjų atliekų surinkimo aikštelėse padangų kiekis nebūtų toks didelis. Bet kadangi įsipareigojimų ne visi laikosi, šiandien vis dar pastebima padangų skaičiaus didėjimo tendencija“, – sakė M. Krasauskas.

Automobilinės atliekos sudaro 15 proc. visų rūšių atliekų

Į Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro eksploatuojamas Stambiųjų bei kitų atliekų surinkimo aikšteles, kurių yra septyniolika, gyventojai ir smulkios įmonės atveža palyginti didelius kiekius automobilinių atliekų, kurių bendras kiekis sudaro 15 proc. visų rūšių priimamų atliekų.

Didžiąją dalį atliekų sudaro neigiamą vertę rinkoje turinčios automobilinės atliekos – padangos, automobiliniai plastikai ir stiklai, bei tekstilė – sėdynės, apmušalai ir t.t. Po automobilių remonto ir ardymo susidaręs metalas į aikšteles nepatenka – jis priduodamas kaip metalo laužas į metalo laužo supirktuves.

„Nors namų sąlygomis automobilius ardyti draudžiama, vis dėl to daugelis asmenų šia nelegalia veikla užsiima ir, natūralu, kad pridavus metalus, visos kitos atliekos atkeliauja į Stambiųjų atliekų surinkimo aikšteles arba pašalinamos draudžiamose šalinti vietose – paliekamos prie bendro naudojimo komunalinių atliekų konteinerių, gamtoje, sudeginamos“, – sakė Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro Stambiųjų atliekų surinkimo ir kompostavimo aikštelių eksploatavimo padalinio vadovas Linas Brazauskas. 

Kadangi juridiniams asmenims už atliekas, pristatytas į Stambiųjų atliekų surinkimo aikšteles reikia mokėti pagal patvirtintus įkainius, smulkios įmonės ir pagal verslo liudijimus dirbantys asmenys atliekas atveža prisidengdami fiziniais asmenimis, kuriems už atliekų pridavimą mokėti nereikia.

„Dažniausiai tik po Regioninių aplinkos apsaugos departamentų atliktų gyventojų ir įmonių, užsiimančių automobilių ardymo ar remonto veikla, patikrinimų, pastarieji atveža atliekas į Stambiųjų atliekų surinkimo aikšteles ir sutinka už jas susimokėti, nes pareigūnai reikalauja atliekų pridavimo atliekas tvarkančiai įmonei įrodančių dokumentų, tačiau ir tada priduodami kiekiai būna ženkliai mažesni, negu tikrieji, susidarantys juridinių asmenų veikloje ir neatspindi tikros automobilinių atliekų susidarymo situacijos“, – situaciją komentavo L. Brazauskas.

Gyventojams rekomenduojama automobilius remontuoti legaliai dirbančiuose autoservisuose, o senas  pakeistas autodetales palikti servise, juolab kad nelegaliai dirbančių „garažinių“ autoservisų paslaugų kainos seniai pasiekė legalių servisų paslaugų kainų lygį.

Automobilinės atliekos – labai pavojingos

Dauguma automobilinių atliekų yra tikrai pavojingos, dėl to jas reikia atitinkamai tvarkyti, kad neigiamas jų poveikis aplinkai būtų kuo mažesnis. „Automobilinėse atliekose yra gausu cheminių junginių, sunkiųjų metalų, dioksidų, kurie, irdami gamtoje, skverbiasi į gruntą, gruntinius vandenis, kenkia žmonių sveikatai. 

Gamta yra subalansuota ekosistema ir ne vietoje padėtas, ne tinkamai  tvarkomas daiktas kelia disbalansą, kurį gyventojai pajunta kelerių ar keliolikos metų laikotarpyje. Todėl į atliekas reikia žiūrėti labai atsakingai ir pasirūpinti, kad jos būtų tinkamai pašalintos“, – sakė Autogamintojų ir importuotojų asociacijos direktorė Rita Zdanevičienė.

Ji priminė, kad padangų, akumuliatorių, galvaninių elementų ir kitų autodetalių platinimo vietos, taip pat – automobilių remonto dirbtuvės, jeigu naudojamasi tos įmonės paslaugomis, turi priimti panaudotas automobilines atliekas iš gyventojų ir jas perduoti atliekų tvarkytojui.

Autogamintojų ir importuotojų asociacija ragina gyventojus būti atsakingais ir sąmoningais, taip pat kviečia prisijungti prie asociacijos organizuojamos akcijos, kurios metu iš užsiregistravusių gyventojų turimos automobilinės atliekos bus surenkamos. Informacija apie Autogamintojų ir importuotojų asociacijos akciją bus paskelbta adresu: http://agia.lt/. Jeigu turite klausimų, rašykite info@agia.lt

Alytaus regiono Stambiųjų bei kitų atliekų surinkimo aikštelės: