Ketinimai Pirmojo Alytaus aikštėje pastatyti paminklą-bunkerį Dainavos apygardos partizanams ir toliau kursto tam nepritariančių gyventojų aistras. Pirmadienį kritikos strėles teko atlaikyti bunkerio idėjos autoriui vilniečiui Rytui Jonui Belevičiui, atvykusiam į savivaldybę pristatyti savo meno kūrinio.
Padiskutuoti dėl paminklo į savivaldybės salę susirinko savivaldybės atstovai, Pirmojo Alytaus bendruomenė, seniūnaičiai, politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Alytuje nariai, kiti klausimui dėl paminklo statybos neabejingi alytiškiai.
Susirinkusieji įdėmiai klausėsi R. J. Belevičiaus pasakojimo, kaip jam kilo mintis sukurti būtent tokio paminklo idėją.
„Mano senelis buvo partizanas. Jis žuvo. Senelis buvo kalvis. Aš, jausdamas pareigą, dalyvavau paminklo sukūrimo konkurse, nuoširdžiai stengdamasis pateikti idėją taip, kaip aš mąstau. Suprantu, kad vyresnei kartai norėtųsi labiau atpažįstamų, paprastų ir aiškių dalykų. Bet menininko tokia dalia, kad stengiesi minimaliai perlipti per savo kartą, atsiliepti būsimoms kartoms.
Menas neturi būti gražus, simpatiškas, jis turi būti aktualus ir verčiantis mąstyti. Šį mano darbą daug kas praminė narvu. Aš džiaugiuosi, nes tai yra viena iš mano paslėptų minčių. Taip ir yra: Lietuva tuo metu buvo narve. Tie žmonės, kurie kovojo už Lietuvos laisvę, buvo savotiškai pasirinkę mišką, narvą. Bunkeris buvo jų narvas. Tai, kad šis bunkeris griūva – užuomina į ateitį, kad mes turėsime laisvę“, – pasakojo kūrinio autorius.
Tačiau daugelio susitikime dalyvavusių alytiškių tokia idėja nesužavėjo. Pirmojo Alytaus bendruomenės nariai piktinosi, kad tokį paminklą nuspręsta statyti būtent Pirmojo Alytaus aikštėje. Esą partizanų bunkeriai stovėjo miškuose, o ne aikštėse.
„Esmė – ne paminklas. Jam parinkta vieta nėra tinkama. Tai yra bendruomenės aikštė, kur vyksta pramoginiai renginiai. Argi tie žmonės, kurie ateis prie paminklo pagerbti žuvusiuosius, padėti gėlių, susikaupti, norės, kad aplink vyktų Užgavėnių šventė, kažkas grotų, šoktų?“, – klausė Pirmojo Alytaus gyventojai.
Jie priekaištavo, kad bendruomenės nariai nebuvo kviečiami į galutinius svarstymus dėl vietos, kur paminklas turėtų stovėti, parinkimo. Tačiau susitikime dalyvavę savivaldybės darbuotojai patikino, kad su visomis suinteresuotomis pusėmis ne kartą buvo tariamasi, kalbama, sprendžiama.
Kol vieni aktyviai įrodinėjo, kad Pirmojo Alytaus aikštėje paminklui-bunkeriui – ne vieta, kiti kritikavo patį paminklą. Esą jis visai nedera su Pirmojo Alytaus aikšte, paminklas partizanams, gyventojų nuomone, turėtų būti su aiškia simbolika, iš marmuro ar akmens.
Daugelio diskusijos dalyvių teigimu, žmogui, nežinančiam, kam tiksliai skirtas šis paminklas, toks bunkeris nieko nepasakys. Gal ant jo vertėtų užrašyti partizanų vardus, pavardes, pateikti daugiau informacijos?
„Žuvusiems partizanams turi būti pagarba. Norime, kad būtų antras konkursas, kad ant paminklo būtų partizanų simbolika, šito reikalauja istorija“, – kalbėjo Politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Alytaus skyriaus pirmininkė Stasė Tamašauskienė.
Paminklo- bunkerio idėjos autorius nurodė, kad jo kūrinys nėra antkapinis paminklas. „Aikštė yra reprezentacinė. Paminklas turi būti atraktyvus. Kai mes nuvažiuojame į užsienį, taip pat nežinome, kam skirtas vienas ar kitas paminklas, tačiau būtent tai ir verčia komunikuoti, pasakoti, atskleisti“, – kalbėjo. R. J. Belevičius, teigęs, kad pasitiki profesionalais, kurie atrinko būtent jo darbą.
Jo idėja sulaukė palaikymo ir diskusijos metu. Pasigirdo nusistebėjimas, kodėl paminklas neturėtų stovėti Pirmojo Alytaus aikštėje. „Negi atminties ženklai mūsų istorijai turi būti paslėpti? Kaip paminklas gali trukdyti gyventi?“ – klausė diskusijos dalyvis, atkreipęs susirinkusiųjų dėmesį į tai, kad ne visi paminklai turi būti vienodi, juk ir partizanai buvo skirtingi žmonės.
Nors diskusija buvo aktyvi, visgi klausimas dėl paminklo taip ir liko atviras. Susirinkusieji kalbėjo, kad jei bendruomenė nepatenkinta, visgi reikėtų kažko imtis, keisti vietą ar modifikuoti paminklą.
Savivaldybės atstovai teigė, kad viskas, kas buvo išsakyta susitikimo metu, bus užfiksuota protokole ir bus ieškoma išeities.
Apie paminklo Dainavos apygardos partizanams pastatymą Alytuje kalbėta jau ne vienerius metus. Diskutuota, ar toks paminklas apskritai yra reikalingas ir kur jis galėtų būti pastatytas.
Buvo siūlytos įvairios vietos – Skardžio gatvė, Šv. Liudviko bažnyčios prieigos, Pirmojo Alytaus aikštė, teritorija prie Jotvingio, Naujosios ir Vilties gatvių sankirtos ir kt.
Galiausiai nuspręsta, kad tinkamiausia vieta – Pirmojo Alytaus aikštė.
Pasibaigus paminklo Dainavos apygardos partizanams sukūrimo konkursui ir paviešinus pateiktas idėjas, spalio 11 dieną Alytaus miesto savivaldybės administracijai ir savivaldybės tarybos Peticijų komisijai buvo įteikta beveik pustrečio šimto alytiškių pasirašyta peticija, kurioje raginama nestatyti paminklo Pirmojo Alytaus aikštėje.
Komisija jau du kartus buvo susirinkusi į posėdžius, kurių metu nagrinėjo peticijoje išdėstytus argumentus. Kol kas sprendimas nėra priimtas, kitas Peticijų komisijos susirinkimas vyks penktadienį, kuriame tikimasi suformuoti rekomendacijas.
Savivaldybės atstovų teigimu, savivaldybė tapo savotišku situacijos įkaitu, nors įdėta daug pastangų, siekiant gauti maksimalų rezultatą: per pusę metų trukusius susitikimus su kelių laisvės kovų dalyvių organizacijų, architektų atstovais buvo galiausiai sutarta vieta, paskelbtas konkursas, į kurio komisiją pakviesti autoritetingi šios srities ekspertai tam, kad būtų išrinktas aukštą meninę, išliekamąją vertę turintis kūrinys. Tačiau vienai daliai pasiūlyta paminklo idėja patinka, tačiau atrodo netinkama jo vieta, kitai – vieta tinka, tačiau netinka pats paminklas.
Akivaizdu, kad visiems tinkančio sprendimo rasti neįmanoma ir savivaldybei teks rinktis.
Gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras paminklo sukūrimui ir pastatymui yra numatęs skirti 60 tūkstančių eurų.
