Alytiškis Rolandas Juonys, jau ragavęs ir policijos pareigūno, ir emigranto, ir politiko duonos, pastaruoju metu pasinėrė į verslo pasaulį. Aktyviai į verslininkų klubo BNI Alytis veiklą įsitraukęs vyras džiaugiasi gyvenimu gimtajame mieste ir neapleidžia dar vienos savo gyvenimo aistros – orientavimosi sporto.
Darbinę karjerą policijos pareigūno pareigose pradėjusio, vėliau ekonominiu emigrantu tapusio ir penkerius metus svetur dirbusio R. Juonio veikla vėl sukasi gimtajame Alytuje. „Gyventi čia – žymiai patogiau ir mieliau“, – sakė R. Juonys, nė karto nesudvejojęs dėl savo pasirinkimo iš emigracijos grįžti į Lietuvą ir įsikuri gimtinėje.
Visuomet traukė „uniformuotas“ darbas
Alytuje gimęs ir augęs, čia vidurinę mokyklą baigęs R. Juonys studijuoti išvyko į Vilnių. Nors svajonei studijuoti Vilniaus universiteto Teisės fakultete, kur buvo formuojama grupė, ruošianti tardytojus, nebuvo lemta išsipildyti, alytiškis rankų nenuleido ir įstojo į tuometę Policijos mokyklą.
Po metus trukusių mokslų jis įsidarbino inspektoriaus padėjėju viename Vilniaus policijos komisariatų. „Nors turėjau mažiau žinių negu kolegos, darbą atlikau ne ką prasčiau. Turėjau labai gerus mokytojus – visi draugiškai dirbome, siekėme rezultatų. Bet po ketverių metų nusprendžiau grįžti į savo miestą ir policininko karjerą tęsiau čia“, – pasakojo R. Juonys.
Tokie pokyčiai vyrui buvo naudingi. Alytuje iš pradžių apylinkės inspektoriumi dirbusiam R. Juoniui buvo pasiūlytos tardytojo pareigos, o vėliau jis pasinėrė į darbą kriminalinės policijos skyriuje.
R. Juonys šiandien atviras: darbas policijoje buvo įdomus, kaskart vis kitoks ir nenuspėjamas, tačiau atlygis už jį – ne toks, kokio norėjosi.
Pagausėjusi šeima ir siekis ją išlaikyti buvo ta priežastis, dėl kurios alytiškis ryžosi emigruoti. Ieškoti geresnio gyvenimo jis išvyko į Airiją, Dublino miestą, paskui jį atkeliavo ir žmona su dviem dukromis.
„Ieškant darbo svetur man labai pravertė Lietuvoje įgyta patirtis, buvusio pareigūno statusas. Darbdaviams tai kėlė pasitikėjimą, todėl įsidarbinti nebuvo sunku. Tapau apsaugos darbuotoju ir vėl teko apsivilkti uniformą. Čia gal tokia gyvenimo karma“, – šypsodamasis pasakojo R. Juonys.
Alytiškis sėkmingai dirbo vienoje kompanijoje, vėliau perėjo į kitą, kur palypėjo ir karjeros laiptais. Viskas klojosi puikiai, tačiau dukroms pradėjus eiti į mokyklą šeima ėmė svarstyti: likti Airijoje, kol vaikai įgys vidurinį išsilavinimą, ar grįžti į Lietuvą, kad mokslus tęstų gimtajame mieste.
„Gyvendami Dubline lietuvybės šaknų nepamiršome. Dukros lankė šeštadieninę lietuvių kalbos mokyklą, mokėsi lietuviškai skaityti, skaičiuoti. O vėliau nusprendėme keliauti namo. Juk mūsų tikslas ir buvo ne emigruoti, o išvažiuoti svetur tik užsidirbti“, – pasakojo R. Juonys.
Pasinėrė į verslą ir politiką
Prieš šešerius metu vėl įsikūręs Alytuje, R. Juonys ėmė ieškoti širdžiai mielos veiklos. Prieš emigraciją dvylika metų policijoje tarnavęs vyras jautė atidavęs pareigą tėvynei ir galimybės grįžti į vidaus reikalų sistemą nesvarstė.
„Kaip tik pasitaikė galimybė įsidarbinti saugos tarnyboje, mane pakvietė labai geras draugas. Šiame darbe pritaikiau Airijoje įgytą patirtį, ja pasidalinau su kolegomis. Čia dirbu ir iki šiol“, – sakė R. Juonys, jau kelerius metus vadovaujantis saugos tarnybos bendrovei „Kastelnokas“.
Tačiau pasukęs į verslą, R. Juonys nepamiršo ir dar vienos savo svajonės – dalyvavimo politinėje veikloje. Į Lietuvos socialdemokratų partiją įstojęs alytiškis tikino neturėjęs noro siekti politinių aukštumų – jį viliojo galimybė dalyvauti toje srityje, kur priimami sprendimai, nulemiantys pokyčius šalyje, darantys įtaką kiekvieno lietuvio gyvenime.
„Dalyvaudamas partinėje veikloje išreiškiu savo nuomonę, išklausau kitų, diskutuoju. Norisi įnešti naujų idėjų, dalyvauti tame procese, kad vėliau nereikėtų kaltinti kažko. Prisiimdamas politinę atsakomybę tu visada žinosi, kad ir tu mėginai kažką daryti.
Jeigu mes nedalyvausime ir kažko nereikalausime iš savo bendražygių, niekas nepasikeis. Tik savo dalyvavimu galime kažką keisti, nes niekas nepasikeis savaime“, – mintimis dalijosi R. Juonys, dirbęs ir praėjusios kadencijos Alytaus miesto mero Jurgio Krasnicko patarėju.
Laisvalaikiu bėgimas su kompasu
Verslas ir politika – ne vienintelės alytiškį dominančios sritys. Jau penkerius metus jis yra Lietuvos šaulių sąjungos A. Juozapavičiaus šaulių 1-osios rinktinės narys.
Paauglystėje aktyviai orientavimosi sportu užsiėminėjęs alytiškis pirmininkauja orientavimosi sporto klubui „Dainava“, neatsisako ir pats mėgėjiškai pasportuoti.
„Gaila, kad jau daug laiko neturiu šiam pomėgiui. Bėgimas leidžia pabėgti nuo visų problemų, lieki vienas su kompasu ir žemėlapiu rankose, su savo mintimis. Tai yra savęs išbandymas, nes reikia suderinti tiek fizinį bėgimą, tiek mąstymą. Orientavimosi sportas atspindi tam tikrą gyvenimo būdą, leidžia atsipalaiduoti“, – apie savo pomėgį kalbėjo R. Juonys.
Daugiausiai laiko darbe praleidžiantis R. Juonys apgailestauja, kad dėl to nukenčia šeima. Todėl tik pasitaikius galimybei R. Juonys su šeima keliauja tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.
Prieš šešerius metus iš emigracijos grįžusio alytiškio nebevilioja nei gyvenimas svečioje šalyje, nei didmiestyje. Jo įsitikinimu, Alytus yra puikus miestas, kuriame viskas ranka pasiekiama. Čia patogu gyventi šeimai.
„Metams bėgant norisi ramybės. Supranti, kad švaistyti laiką automobilių spūstyse yra beprasmiška. Alytus man brangus, mano gimtas miestas, todėl nebuvo sunku apsispręsti, kur norime gyventi“, – kalbėjo R. Juonys.
