Prieš tris mėnesius greta Pirmajame Alytuje, ant kalno Domantonių kalvų parke, vandalų nukirsto ąžuolo, pasodinto prieš 27-erius metus Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo proga, šeštadienį sužaliavo kitas ąžuoliukas. Jį Alytaus jaunimo pamėgtoje vietoje pasodino pilietiški alytiškiai, neabejingi savo miestui.
Iniciatyvos atsodinti nukirstą ąžuolą ėmėsi Mantas Radvilavičius. Jam padėjo draugai, Domantonių seniūnaitė Gintarė Minsevičiūtė-Balynienė, Alyčio seniūnaitis Aivaras Vyšniauskas, kiti alytiškiai. Pirmajame Alytuje esančio kalno simbolio atsodinimą stebėjo ir senąjį ąžuolą pasodinęs Tomas Matulevičius.
Susijaudinimo neslėpęs vyras prisipažino, kad apie daugelį metų ant kalno augusį ąžuolą labai sunku kalbėti. „Labai daug sentimentų, širdį skauda“, – sakė T. Matulevičius (nuotr. apačioje).
Mintis ant Domantonių kalvų parke esančio kalno pasodinti ąžuolą vyrui kilo 1991 metais kovo 11 dieną Lietuvai atkūrus nepriklausomybę. Vaikštinėdamas apylinkėse alytiškis pastebėjo kitų medžių užgožtą ąžuoliuką, kuris jam labai patiko, kaip pats sakė, ąžuolas tiesiog veržėsi gyventi.
„Vienas nebūčiau susitvarkęs. Paprašiau kaimyno Tado pagalbos. Jis mielai sutiko. Tuomet dar „Nivą“ turėjau. Prisikabinau priekabą, atsivežėme ąžuoliuką ant kalno ir pasodinome. Taip norėjau įprasminti tą dieną. Žmonės džiaugėsi, daugelis medeliu rūpinosi, šakas apgenėjo, laistė“, – prisiminimais dalijosi T. Matulevičius.
Jis pats su ąžuolu pasitikdavo kiekvieną rytą, nes medis matėsi pro vyro namų langus.
„Tas ąžuolas – kaip metraštininkas, matė visą Alytų, kaip jis kėlėsi. Šito ąžuolo akivaizdoje turbūt ne vienas ir amžiną meilę prisiekė. Gerai jaunimas padarė, kad atsodino. Čia jų vieta. Kur daugiau tokį miesto vaizdą pamatysi“, – kalbėjo alytiškis.
Naujasis ąžuoliukas į Pirmąjį Alytų atkeliavo iš Tomo Pankos medelyno. Medelį nupirko įmonės „Vilktukas“ direktorius Rimantas Raščius, taip norėjęs prisidėti prie alytiškių bendruomenės iniciatyvos.
Artimiausiu metu, jeigu bus gautas leidimas iš aplinkosaugininkų, iš nukirsto ąžuolo bus padarytas suoliukas, kad čia atvykę žmonės galėtų gėrėtis nuo kalno atsiveriančiu miesto grožiu.
