Taisyklių laužyti nebijančios alytiškės Aurida Šumskaitė ir Dovilė Krušnienė įsitikinusios: dirbti ir užsidirbti galima visur, svarbu turėti idėjų, sugebėti išsiskirti ir mylėti savo darbą. Iš emigracijos į gimtąjį miestą grįžusios alytiškės maždaug prieš metus įkūrė gėlių studiją, kurioje gamina „laimės dėžutes“.
Taip jų kuriamas gėlių ir skanėstų kompozicijas pavadino draugai, ir pavadinimas „prilipo“.
Prie kavos puodelio alytiškės sukūrė „laimės dėžutę“
Alytiškės teigė, kad verslo idėja gimė tarsi netyčia.
„Ilgą laiką gėlės, įdomios jų kompozicijos mums buvo tik pomėgis. Viskas prasidėjo nuo susėdus prie kavos puodelio pagamintos gėlių dėžutės, kurią Dovilė ruošėsi dovanoti gimtadienio proga.
Ieškojome sprendimo, kaip sukurti kažką neįprasto, nes vazoninės gėlės, tradicinės gėlių puokštės buvo pabodusios. Mūsų pagaminta dėžutė buvo kitokia – joje sutilpo ne tik gėlės, bet ir spalvoti prancūziški sausainiai „Macarons“, – pasakojo A. Šumskaitė.
Savo sukurtos kompozicijos nuotrauką merginos parodė draugams, o jie žinia dalijosi toliau.
Gėlių studija – pasiilgusiems išskirtinumo
Kai gėlių dėžutėmis ėmė domėtis žmonės iš kitų miestų, merginos ėmė brandinti verslo idėją. Tai, kaip jos sako, įvyko savaime, nekuriant didelių planų.
„Pamatėme, kad tai, ką darome, žmonėms patinka. Kodėl gi savo pomėgio nepavertus darbu? Pats geriausias darbas, kai užsiimi tuo, kas tau miela. Mes dirbame laisvu grafiku, priimame išankstinius užsakymus, generuojame idėjas. Kai jaučiame, kad „išsikvėpėme“, išeiname pailsėti“, – apie savo veiklą pasakojo alytiškės.
Jos prisipažino mėgstančios laužyti taisykles, klientai jau atskiria alytiškių braižą. „Mėgstame tai, kas netradiciška, kitoniška. Su niekuo kitu mūsų kompozicijų nesupainiosi. Turime savitą stilių, ir žmonėms jis patinka. Niekada klientui neatiduodame gėlių, kurios nemielos ar nesižiūri mums pačioms“, – kalbėjo D. Krušnienė.
Mažas miestas verslui – ne kliūtis
A. Šumskaitei ir D. Krušnienei tenka sulaukti klausimų, kodėl jos verslui pasirinko Alytų, o ne kurį nors didesnį miestą. Tačiau moterys įsitikinusios: jei darbas tau patinka ir jam negaili nei laiko, nei pastangų, pasiekti džiuginančių rezultatų galima ir mažesniame mieste.
„Alytus visiškai mūsų neriboja. Kad ir kokį darbą pasirinktum, visur reikia dirbti. Nesvarbu, esi Lietuvoje ar užsienyje. Jeigu randi, ką naujo žmogui pasiūlyti, kaip jį sužavėti, klientų netruks ir mažesniame mieste.
Viskas priklauso nuo požiūrio ir nuo to, kiek širdies į savo veiklą įdedi. Mūsų pavyzdys rodo, kad nereikia susikurti sau dirbtinių ribų. Mes mylime savo darbą, ir mus susiranda klientai ir iš Alytaus, ir iš kitų miestų“, – teigė alytiškės.
Gyvenant svetur alytiškes traukė Alytus
Į gėlių verslą įsisukusios merginos – savo miesto patriotės. Tiek A. Šumskaitei, tiek D. Krušnienei teko ragauti emigrančių duonos, gyventi Anglijoje, tačiau gyvenimas svetur jų nesužavėjo.
A. Šumskaitė į Angliją prieš aštuonerius metus išvyko su tėvais. Jie pasiliko, o mergina prieš dvejus metus sugrįžo į Alytų.
„Visada žinojau, kad svetur nepasiliksiu. Užsienyje mokiausi, bet nesijaučiau gerai. Mano miestas – Alytus. Pasiryžusi sugrįžti į savo gimtąjį miestą, nė kiek nesuabejojau. Grįžau, čia netrūko veiklos, nebuvo nuobodu. Susipažinau su Dovile, tapome ne tik kolegėmis, bet ir geromis draugėmis.
Dovilės galvoje nuolat sukasi naujos idėjos, o aš žinau, kaip jas realizuoti. Papildome viena kitą. Neįsivaizduojame, kaip galėtume daryti tai, ką darome, viena be kitos“ – kalbėjo A. Šumskaitė.
Anglijoje neužsiliko ir D. Krušnienė. Pirmą kartą jį ten vyko su drauge, o antrą kartą išvyko pagyventi pas seserį.
„Ir vieną, ir kitą kartą svetur praleidau daugiau nei vienerius metus. Ten teko padirbėti ir floristikos srityje. Taigi gėlės man – ne naujiena. Gal būčiau ir pasilikusi, tačiau gyvenimas susiklostė taip, kad sugrįžau į Alytų. Čia sukūriau šeimą, radau darbą. Manau, viskas susiklostė taip, kaip ir turėjo būti“, – pasakojo D. Krušnienė.
Moterys neslėpė, kad emigracija joms suteikė naujos patirties, leido pasisemti idėjų, į jų gyvenimą įnešė naujų vėjų, tačiau Alytus visada buvo ir liks arčiausiai širdies.
