Lietuvą palikę ir pakėlę sparnus į užsienį alytiškiai ilgisi savo gimtojo miesto. Kai kurie vyksta svetur tik laikinai, norėdami užsidirbti, bet daugiau, ko gero, ilgalaikių emigrantų, kurie į gimtinę sugrįžta tik atostogoms. Koks Alytus atrodo jų akimis?
„Kokį palikau, tokį radau“
Alytiškė Rosita Marcinkevičienė Norvegijoje gyvena jau 7-erius metus. Anksčiau į Lietuvą ji sugrįždavo du kartus per metus, tačiau gimus dukrytei čia lankosi dažniau.
„Labai nenorėjau išvykti į užsienį, bet mane išsivežė tėvai. Dabar jiems už tai galiu tik padėkoti“,- sako šiuo metu Lietuvoje viešinti 23-ejų metų R. Marcinkevičienė.
Kad ir kaip alytiškei patinka gimtasis miestas, čia sugrįžti gyventi ji nežada.
„Alytus – gražus miestas, kokį palikau, tokį ir radau sugrįžusi, gal netgi dar labiau sutvarkytą“,- sako R. Marcinkevičienė.
„Alytus tampa vis šiuolaikiškesnis“
Ne visi emigrantai Alytų palieka visam laikui – yra ir tokių, kurie užsienyje užsidirba ateičiai Lietuvoje.
Alytiškis Evaldas Bagdžius jau 4-erius metus vyksta į Švediją užsidirbti. Vaikinas į gimtinę sugrįžta kas kelis mėnesius – jo laukia šeima ir draugai.
„Stengiuosi užsiimti įvairiomis veiklomis, neapsiriboju tik nuolatiniu darbu statybų srityje“,- sako 24-erių metų E. Bagdžius.
Vaikinas savo ateitį sieja su Lietuva. Alytaus miestas, jo akimis, kuo toliau, tuo labiau gražėja.
„Alytus palaipsniui tampa vis šiuolaikiškesnis“,- komentuoja jis.
Anot E. Bagdžiaus, maisto kainos Švedijoje ir Lietuvoje skiriasi, bet ne ženkliai, o paslaugos – 2-3 kartus brangesnės Švedijoje.
„Labai niūrus miestas ir visiškai manęs netraukia“
Tačiau kai kurių emigrantų nedžiugina nei pragyvenimo sąlygos, nei aptarnavimo paslaugos Lietuvoje.
36-erių metų alytiškė Osvalda Darasevičiūtė iš Lietuvos išvyko prieš 13 metų. Ji važiavo į Londoną parduoti automobilį ir aplankyti draugus, tačiau atgal į tėviškę taip ir nesugrįžo.
Į Lietuvą negrįžo dėl prastos finansinės padėties – jos abu tėvai neteko darbo, Alytuje buvo likęs butas su didele paskola ir daug skolų.
„Reikėjo vargti visą pusmetį, kol pavyko sumokėti skolas Lietuvoje“,- sako alytiškė.
Anglijoje ji dirbo banke, klientų aptarnavimo srityje, vėliau –8-erius metus dirbo sesele stomatologijos klinikoje. Emigrantė lietuvė šiuo metu studijuoja burnos higieną universitete.
Paskutinį kartą Alytuje ji lankėsi prieš 2 metus, ją dažniau aplanko mama užsienyje. Anglijoje įsitvirtinusios pašnekovės gimtasis miestas visai netraukia. Ji ilgisi tik Alytuje pasilikusios geriausios draugės.
„Labai niūrus miestas ir visiškai manęs netraukia. Man per tylu, per mažai žmonių gatvėse“,- mintimis apie gimtąjį miestą dalinasi O. Darasevičiūtė.
Alytiškės Lietuvoje nedžiugino nei aptarnavimo paslaugos, nei kainos, kai jas palygino su esančiomis Anglijoje.
„Anglijoje kainos yra didelės, bet čia galima ganėtinai gerai gyventi dirbant ir nekvalifikuotą darbą. Niekada taip nebūna, kad mėnesio gale reikėtų skolintis pinigų“,- patirtimi dalinasi alytiškė.
Paklausta, kokį atlyginimą galima gauti Anglijoje, emigrantė atsakė, kad už nekvalifikuotą paprastą darbą mokamas 1000-1400 svarų (1127-1578 eurų) atlygis per mėnesį. Už kvalifikuotą darbą mokama 4000-5000 svarų (4508- 5635 eurų) per mėnesį. Statybininkai, santechnikai, elektrikai, staliai, anot alytiškės, uždirba daugiau kaip 2000 svarų (2254 eurų) per mėnesį.
Lietuvoje už statybininko- inžinieriaus darbą galima gauti nuo 600 iki 1500 eurų per mėnesį. Santechnikui siūlomas atlygis nuo 580 iki 1200 eurų per mėnesį, o tarptautinėse įmonėse ir iki 2500 eurų. Elektrikai uždirba 650 – 1000 eurų. Stalius gauna nuo 400 iki 1000 eurų per mėnesį.