Vasara – tai atostogų bei poilsio gamtoje metas. Šiltuoju metų laiku paprastai stebimas sergamumo bakterinėmis žarnyno infekcijomis (salmoneliozėmis, kampilobakterioze bei kitomis) padažnėjimas. Žarnyno infekcines ligas sukeliantys mikroorganizmai šiltomis oro sąlygomis gali ilgai išgyventi aplinkoje, o patekę į maisto produktus – pasidauginti.
Šių ligų infekcijos šaltinis yra sergantis žmogus, gyvūnas ar sukėlėjų nešiotojas, kurie išskiria į aplinką ligų sukėlėjus. Užkratas į žmogaus organizmą gali patekti per burną vartojant ligų sukėlėjais užkrėstus maisto produktus, geriant užterštą vandenį, per užkrėstą aplinką. Žarnyno užkrečiamų ligų požymiai priklauso nuo patekusio į žmogaus organizmą sukėlėjo kiekio, jo patogeniškumo bei žmogaus organizmo atsparumo.
Per šešis šių metų mėnesius, palyginus su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, sergamumas ūmiomis žarnyno infekcijomis Alytaus apskrityje sumažėjo 12,2 proc., registruoti 549 susirgimai. Žarnyno užkrečiamųjų ligų struktūroje vyravo susirgimai virusinėmis žarnyno infekcijomis, kurios sudarė 86,3 proc., bakterinės kilmės žarnyno infekcijos sudarė – 13,7 proc.
Per minėtą laikotarpį Alytaus mieste, sergamumas ūmiomis žarnyno infekcijomis, palyginus su praėjusių metų laikotarpiu sumažėjo 9,5 proc., registruoti 268 minėtų infekcijų atvejai (praėjusiais metais – 296), iš jų 34 (12,7 proc.) – bakterinių žarnyno infekcijų. Didžiąją dalį (87,3 proc.) sudarė virusinės žarnyno infekcijos, registruoti 234 susirgimai: 103 rotavirusinio enterito ( praėjusiais metais – 100) ir 122 nepatikslintų virusinių žarnyno infekcijų (praėjusiais metais – 159) atvejai.
Per tą patį laikotarpį Alytaus rajone registruotas 91 ūmios žarnyno infekcijos atvejis (praėjusiais metais – 94), iš jų 8 (8,8 proc.) – bakterinių žarnyno infekcijų. Kaip ir mieste, rajone vyravo susirgimai virusinėmis žarnyno infekcijomis, registruoti 83 atvejai: 37 rotavirusinio enterito (praėjusiais metais – 26) bei 45 nepatikslintų virusinių žarnyno infekcijų (praėjusiais metais – 55).
Dažniausiai per maistą plintančios infekcijos pasireiškia šiais simptomais: pykinimu, vėmimu, pilvo skausmais, viduriavimu (nuo kelių iki daug kartų), temperatūros pakilimu. Pajutus pirmuosius ligos požymius būtina kreiptis į šeimos gydytoją.
Per maistą plintančių užkrečiamųjų ligų priežastimi dažniausiai yra: nepakankamas šiluminis maisto apruošimas, netinkamas maisto tvarkymo inventoriaus bei indų plovimas, nesaugiai laikomas paruoštas maistas, asmens higienos taisyklių nesilaikymas.
Kad išvengtume šių susirgimų patariame:
- laikytis asmens higienos, dažnai plauti rankas su muilu, ypač prieš valgį, pasinaudojus tualetu ir kita;
- tiek namuose, tiek maisto gamybos, maitinimo bei prekybos įmonėse laikytis švaros, saugiai ruošti maistą, visada nusiplauti rankas prieš valgio gaminimą, po žalios mėsos apdorojimo, kruopščiai nuplauti naudotą inventorių ( peilius, lenteles);
- užtikrinti tinkamas maisto laikymo sąlygas (maistą laikyti šaldytuve), vengti žalios ir pagamintos produkcijos kaimynystės;
- gerai išvirti , iškepti mėsą, kiaušinius;
- vengti ragauti žalią mėsą, gerti nepasterizuotą pieną, nežinomos kokybės vandenį;
- saugoti geriamo vandens šachtinius šulinius nuo užteršimo;
- plauti vaisius ir daržoves kokybišku tekančiu vandeniu;
- naikinti muses, graužikus, saugoti nuo jų maistą;
- laikytis veterinarijos taisyklių skerdžiant gyvulius.
Poilsiaujant gamtoje patariame:
- ruošiantis į kelionę ar į gamtą, patartina pirkti negreitai gendančius maisto produktus, juos laikyti šaltkrepšiuose;
- vengti užkandžiauti paplūdimiuose prekiaujamais pyragėliais su mėsa ar dešrelėmis, nepirkti maisto tose vietose, kur neužtikrintos tinkamos jo laikymo sąlygos;
- neplauti vaisių ir daržovių ežero ar upės vandenyje;
- saugoti maistą nuo musių ir graužikų;
- maistui vartoti tik kokybišką geriamą vandenį;
- prieš valgį nusiplauti rankas su muilu arba naudoti specialias rankų dezinfekcijai skirtas priemones.
Žarnyno užkrečiamųjų ligų galima išvengti, nes apsauga nuo šių ligų labai priklauso nuo mūsų pačių.
