Šiandieną „Ačiū“ mes Tau tariam/ už tas švelniai grubias rankas/ Kuo padėkoti dar mes galim? Tik pažadėt, kad nepamiršime Tavęs. Tokius žodžius ne tik savo Anapilin išėjusiam, bet ir visiems tėvams skiria alytiškis Vaclovas Matažinskas. Jis įsitikinęs: tėvo vaidmuo ne mažiau svarbus nei mamos.
„Atsakomybės kartais tėvai kartais gal net turi daugiau nei kai kurios mamos“, – sako Vaclovas.
Paklaustas, ar pats mano esąs geras tėvas, nusijuokia: „Man atrodo, kad esu geras, bet ar tikrai taip, vaikai atsakytų geriau“, – prisipažino alytiškis, užauginęs sūnų ir dukrą. Su pastarosios šeima viename name ir gyvena.
Vaikai tėtį Tėvo dienos proga pasveikina įprastai – įteikdami gėlės žiedą. „Didelių švenčių mes nemėgstame, jaukiai pasėdime, išgeriame kavos, pasikalbame“, – sako V. Matažinskas, šįkart parašęs eilėraštį „Tėvams“.
Tėvams…..
Mes per retai Jums ačiū tariam,
mamas prisimenam dažniau,
po to jau patys save baram:
kodėl jam to nepasakiau.
Mama gyvybę dovanojo,
mama maitino krūtimi.
Bet ar nors vienas pagalvojo,
kad ne tik ji budėjo naktimis?
Kad Tavo rankos, didelės ir grubios,
kūnelį, laikė taip švelniai
ir naktimis dažnai jos supo,
kada miegodavo kiti vaikai.
Ir ašaros tos vyriškos byrėjo,
kada vaikams dantukai kalėsi pirmi –
juk jis visus, visus vaikus mylėjo
jie jam nebuvo svetimi.
Šiandieną „Ačiū“ mes Tau tariam
už tas švelniai grubias rankas.
Kuo padėkoti dar mes galim?
Tik pažadėti , kad nepamiršime Tavęs.
Vacys
