Sekmadienį alytiškiai susirinko paminėti devyniolikmečio jaunuolio Romo Kalantos aukos 45-ųjų metinių. Šiemet žmonių į minėjimą Alytuje atvyko kaip niekad daug. „Tiek jūsų dar niekada nebuvo“, – sakė Lietuvos Sąjūdžio Alytaus skyriaus pirmininkas Rimantas Liegus.
Minėjimas vyko netoli Vinco Krėvės gatvėje 6 numeriu pažymėto namo, kuriame gyveno R. Kalanta, esančioje senoje savadarbėje krepšinio aikštelėje. Manoma, kad joje krepšinį žaidė ir pats R. Kalanta.
„Rinkdavomės paminėti Romo Kalantos žūties metinių su tremtiniais, su partizanais. Vėliau prisidėjo Miesto savivaldybė, Švietimo skyrius, mokyklos, jaunimas. O šiandien susirinko daugiausiai“, – pasidžiaugė R. Liegus.
Prie R. Kalantos namo grojo vokalinis ansamblis „Kregždutės“ bei Alytaus merginų grupė „Be rėmų”, taip pat buvo skaitoma kito žymaus nepasidavusio alytiškio, kuris buvo persekiotas sovietinio saugumo tarnybų ir mirė Lukiškių kalėjime, Rimo Buroko poezija. Nuaidėjo trys pagarbos salvės.
„Džiugu, kad mūsų miesto jauni žmonės nutarė, kad čia atsiras skveras. Čia galės žaisti krepšinį jaunimas, čia galėsime klausytis poezijos, galėsime dainuoti bardų dainas“, – sakė Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Silvija Peštenienė.
R. Kalantos vardo skveras Alytuje kuriamas TS-LKD bendruomenės iniciatyva. Praėjusiais metais J. Basanavičiaus g. įrengta kelio nuoroda į V. Krėvės g. esančią R. Kalantos gimtinę, kurioje jis gyveno iki persikeldamas gyventi su šeima į Kauną.
Vienas iš skvero idėjos iniciatorių Alytaus tarybos narys Povilas Labukas pasakojo, kad dažnas kaunietis nežino, jog R. Kalanta yra alytiškis, o dabar tiek turistai, tiek miestiečiai matys, kad čia laisvės šauklio gimtinė.
„Pirmas žingsnis buvo žengtas praėjusiais metais, pagaliau atsirado nuoroda į Romo Kalantos gimtinę, kitas žingsnis – skveras. Čia susirinktų tie žmonės, kuriems artima muzika. Juk pats Romas muzikavo. Galėtume jaukiai pasibūti su Romu mintyse“, – kalbėjo P. Labukas.
Renginio metu pasigirdo ir siūlymas R. Kalantai suteikti miesto garbės piliečio vardą.
Renginiai skirti prisiminti R. Kalantą vyko nuo pat ryto. Alytaus kino teatre „Dainava“ 9.30 val. buvo rodomas filmas „Emilija iš Laisvės alėjos“, kuriame veiksmas vyksta būtent 1972 m. pavasarį, kai susidegino R. Kalantas, o siužetas sukasi aplink šio įvykio sukeltą judėjimą. O 12 val. Alytaus šv. Angelų Sargų bažnyčioje buvo laikomos Šv. Mišios.
1972 m. gegužės 14 d. devyniolikmetis jaunuolis Romas Kalanta Kauno centre, muzikinio teatro sodelyje, sušukęs „Laisvę Lietuvai!“, apsipylė benzinu ir susidegino. Vėliau jo užrašų knygelėje buvo pastebėtas įrašas: „Dėl mano mirties kalta tik santvarka“. Po šio įvykio Kaune kilo protestų banga, o sovietų valdžia į tai atsakė areštais ir suėmimais.