Gyvenu Alytuje, normalaus (sakau, normalaus) darbo, kur alga būtų ne minimumas, o darbo sąlygos – normalios, rasti neįmanoma. Sakysite, eiti dirbti už minimumą? Tikrai neisiu, nes aš noriu gyventi, o ne egzistuoti, noriu su vaikais išvažiuoti, pakeliauti ir t.t.
Turiu aukštąjį išsilavinimą, darbo patirties. Normalaus darbo ieškau jau kelis metus, bet kur tu šiame mieste jį rasi, jeigu visos vietos užtūptos pensininkų? Sakysite, mažos pensijos? Taip, labai mažos, bet jaunoms šeimoms dar sunkiau.
Nieko nesakau, jeigu tai verslo įmonė, bet valstybinėse įmonėse, jeigu tu gauni algą, tau pensija neturi būti mokama. Nesvarbu, kad pagal įstatymą leidžiama dirbti iki 65 metų, bet atėjus pensiniam amžiui, tu turi rinktis arba algą, arba pensiją, nes nesame mes tokia turtinga tauta.
Ar jūs, gerbiamieji valdžios vyrai, atlikote analizę, kiek pensininkų dirba ir kiek jie kainuoja valstybei? Mano žiniomis, tokie valstybinėse įmonėse sutūpę senjorai gauna į rankas apie 1000 eurų. Kažkokia iškreipta politika.
O ką daryti jaunoms šeimoms, kurios, baigusios mokslus, augina po 2-3 vaikus ir gauna minimalias algas? Lieka vienintelis dalykas – emigracija. Ir dar darbdaviai verkia, kad trūksta darbuotojų, nėra kam dirbti. Mokėkite normalias algas, tai tikrai rasite, bet kad jūs ieškote vergų, o ne komandos nario.
Tokį alytiškio laišką prieš keletą dienų paskelbė naujienų portalas Delfi. Jis sulaukė įvairių nuomonių ir vertinimų. O kokia Jūsų patirtis, ieškant darbo Alytuje? – klausiame alytusplius.lt skaitytojų?
