Kovo 22-oji – Pasaulinė vandens diena. Vanduo yra gyvybiškai būtinas žmogaus organizmui, tačiau specialistai primena, kad būtina naudoti saugų ir kokybišką vandenį. Viešai tiekiamo geriamojo vandens kokybė yra griežtai reglamentuota ir stebima, o rūpestis individualių šulinių vandens kokybe tenka patiems gyventojams.
Kadangi kaimo vietovėse, mažuose miesteliuose bei priemiesčiuose viešai tiekiamo geriamojo vandens dažniausiai nėra, Lietuvoje tradicinė alternatyva viešai tiekiamam geriamajam vandeniui vis dar išlieka šachtiniai šuliniai. Gyventojų individualus apsirūpinimas geriamuoju vandeniu iš šachtinių šulinių išlieka labai aktuali visuomenės sveikatos saugos problema, kadangi nemažos dalies šių šaltinių vanduo nėra saugus.
Įgyvendinant Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro 2011 m. liepos 7 d. įsakymą „Dėl apsinuodijimų nitritais ir nitratais diagnostikos ir profilaktikos“ nuostatas bei užtikrinant apsinuodijimų nitritais ir nitratais prevenciją, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos departamentai, gavus pranešimą iš pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigos apie nėščiąją ar kūdikį iki 6 mėnesių amžiaus, kurių maistui naudojamas šachtinio šulinio vanduo, nurodyto asmens gyvenamojoje vietoje organizuoja šachtinio šulinio vandens cheminį tyrimą, kad būtų nustatytas azoto grupės junginių – nitritų ir nitratų – kiekis.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Alytaus departamentas Alytaus apskrityje 2016 metais organizavo 131 šachtinių šulinių vandens ištyrimą. Buvo atlikti vandens cheminiai tyrimai: nustatyti azoto grupės junginių – nitritų ir nitratų kiekiai. Iš jų 4 šulinių vandenyje rastas padidintas nitritų kiekis, 42 šulinių vandenyje – nitratų kiekis.
Alytaus mieste ir rajone 2016 metais ištyrus 51 šachtinio šulinio vandenį, 3-e rastas padidintas nitritų kiekis (5,9 proc.), 14 šulinių vandenyje – padidintas nitratų kiekis (27,4 proc.). Primename, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. liepos 23 d. įsakymu patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 24:2003 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“ geriamajame vandenyje leidžiama nitratų norma – iki 50 mg/l, nitritų – iki 0,50 mg/l.
Geriamasis vanduo tinkamas naudoti ir laikomas švariu jeigu jame nėra mikroorganizmų, parazitų ir medžiagų, galinčių sukelti pavojų sveikatai. Mikrobiologiškai užterštas vanduo gali tapti žarnyno infekcinių ligų plitimo būdu. Paprastai vandenyje esantys mikroorganizmai sunaikinami vandenį virinant.
Nitratai klastingi – jų buvimas vandenyje „nebylus“, jie nekeičia vandens skonio, spalvos ar kvapo, jų kiekis nemažėja, vandenį virinant ar filtruojant įprastais filtrais. Didžiausi nitratų kiekiai yra randami šulinių vandenyje. Trąšų, mėšlo perteklius, kurio nepasisavina augalai, patenka į požeminius vandenis ir užteršia geriamojo vandens šaltinius azoto junginiais. Primename, kad nitratai patekę į organizmą virsta toksiškais junginiais – nitritais. Jie kraujo baltymą hemoglobiną paverčia methemoglobinu, kuris negali pernešti į audinius reikiamo deguonies kiekio, todėl organizme vystosi hipoksija – deguonies badas. Kliniškai jis pasireiškia cianoze (mėlynuoja lūpos, galūnės) bei oro trūkumu. Esant padidintam nitratų kiekiui vandenyje, galima apsinuodyti, atsiras pykinimas, vėmimas, viduriavimas, silpnumas, galvos skausmai ir kt. Šiam poveikiui, ypač jautrūs kūdikiai iki 6 mėn. amžiaus (nes jų organizme nepakanka nitratus skaidančio fermento ir išsivysto methemoglobinemija, vadinamasis „pamėlusių kūdikių“ sindromas), taip pat nėščios moterys, žmonės, turintys tam tikrų fermentų trūkumą, vyresnio amžiaus žmonės, sergantys kraujotakos bei kvėpavimo sistemos ligomis, anemijomis.
Kad šachtinio šulinio vanduo netaptų apsinuodijimo ar susirgimo žarnyno infekcijomis priežastimi, vandens sauga reikia rūpintis nuolat, visais šulinio eksploatacijos etapais, pradedant šulinio vietos parinkimu.
Šulinio vieta turi būti apsaugota nuo potencialių taršos šaltinių, parinkta atsižvelgiant į požeminio vandens tėkmės kryptį. Pagal gruntinio vandens srautą potencialios taršos objektai turi būti žemiau negu šulinys. Šulinys negali būti įrengiamas polaidžio vandenimis užtvindomose teritorijose, pelkėtose vietose ar vietose, kur gali būti nuošliaužos. Taip pat derėtų atminti, kad 20 m spinduliu apie šulinį draudžiama plauti automobilius, girdyti gyvulius, plauti ar skalauti skalbinius, vykdyti kitą veiklą, kuri gali tapti vandens taršos priežastimi.
Labai svarbu tinkamai prižiūrėti šulinį: kasmet vandenį išsemti, tada šulinio dugną ir rentinio sieneles išvalyti, esant reikalui suremontuoti. Rentiniuose neturi būti plyšių ir kiaurymių, per kurias į šulinį galėtų patekti lietaus ir polaidžio vanduo, nuotekos. Didžiausia rizika šulinio vandens kokybei atsiranda pavasarį, kai tirpstant sniegui paviršinė tarša intensyviai skverbiasi į gruntą ir taip užteršiamas negilių šulinių vanduo.
Rekomenduojama ne rečiau kaip kartą metuose (geriausiai pavasarį) organizuoti vandens cheminį ir mikrobiologinį tyrimą. Koks vanduo bėga iš mūsų čiaupų, semiamas iš šulinių ar šaltinių galime sužinoti tik ištyrę vandens mėginius laboratorijoje. Nepamirškite, kad rūpindamiesi šulinio vandens sauga ir kokybe, rūpinamės savo sveikata ir gerove.
Geriamasis vanduo yra gyvybiškai svarbus kiekvienam žmogui, kitiems gyviems sutvėrimams ir augalams. Žmogus be maisto gali išgyventi savaites ar net mėnesius, bet be vandens gali mirti per kelias dienas. Vanduo sudaro didžiąją žmogaus organizmo dalį – apie 60-70 proc. Netekęs apie 12-20 proc. vandens, organizmas žūsta apsinuodijęs savo paties apykaitos produktais. Gyvybiniai procesai gali vykti tik tada, kai ląstelėse yra pakankamai vandens. Žmogui kasdien reikia išgerti 2–3 litrus vandens.
,,Vanduo! Tu neturi nei skonio, nei kvapo, nei spalvos, tavęs neįmanoma aprašyti, tavimi mėgaujasi, nežinodami, kas tu toks. Negalima teigti, kad tu būtinas gyvenimui: tu – pats gyvenimas. Tu pripildai mus džiaugsmu, kurio negalima paaiškinti mūsų jausmais. Su tavimi mes atgauname jėgas, kurias buvome praradę. Tavo dėka mumyse vėl atgyja mūsų širdies šaltiniai. Tu pats didžiausias turtas pasaulyje“ Antuanas de Sent-Egziuperi
