Augant emigracijai tarp kartu nebegyvenančių vaiko tėvų pastaruoju metu dažnai kyla ginčai, kuomet vienas iš tėvų nusprendžia išvykti gyventi į kitą valstybę kartu su vaiku be kito tėvo ar mamos sutikimo.
Viena iš tokių ginčų priežasčių buvo nepakankamai aiškus teisinis reguliavimas, t.y. niekur teisės aktuose nebuvo nustatyta, kad išvykstant gyventi su vaiku į kitą valstybę reikalingas kito tėvo ar motinos sutikimas, kokia forma šis sutikimas gali būti išreikštas.
Siekiant aiškesnio teisinio reguliavimo ir geriausių vaiko interesų apsaugos, 2016 m. birželio 30 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė tam tikrų Lietuvos Respublikos civilnio kokdeso straipsnių pakeitimo įstatymą (toliau – CK pakeitimo įstatymas), kuris įsigaliojo nuo 2017 m. sausio 2 d.[1] Šiuo įstatymu, be kita ko, CK 3.174 straipsnis papildytas 3 dalimi, numatančią, kad teisę nepilnametį vaiką, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, išvežti į užsienio valstybę nuolat gyventi turi tas iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, tik gavęs rašytinį antrojo iš tėvų sutikimą. Jeigu antrasis iš tėvų atsisako duoti šį sutikimą, ginčą sprendžia teismas.
PATARIMAI TĖVAMS, KETINANTIEMS IŠVYKTI GYVENTI Į KITĄ VASTYBĘ KARTU SU VAIKU:
1. Abu vaiko tėvai turi aptarti galimą vaiko vietos pasikeitimo klausimą bei liekančio tėvo ir vaiko bendravimo užtikrinimą.
2. Nepavykus rasti bendro sutarimo siūlytina kreiptis į gyvenamosios vietos savivaldybės vaiko teisių apsaugos skyrių arba mediacijos (taikaus ginčo sprendimo) paslaugas teikiantį asmenį su prašymu tarpininkauti sprendžiant nesutarimus ir ieškant geriausiai vaiko interesus atitinkančio sprendimo.
3. Pasitaiko, kad ne visi tėvai tinkamai įgyvendina pareigas rūpintis savo vaikais, t.y. nebendrauja, neišlaiko, nesirūpina vaiku. Todėl tokiais atvejais su vaiku išvykti ketinančiam tėvui (motinai) gali kilti sunkumų gaunant kito tėvo (motinos), kurio gyvenamoji vieta jam nežinoma, kuris nevykdo savo pareigų (nebendrauja su vaiku, nesidomi ir nedalyvauja jo auklėjime, ugdyme, neteikia jam išlaikymo), sutikimą. Šiais atvejais, gali būti keli sprendimo variantai. Viena iš jų – kreiptis į teismą su prašymu leisti išvežti į užsienio valstybę nuolat gyventi. Iškėlus bylą teismas, esant nežinomai atsakovo gyvenamajai ir darbo vietoms ir nepavykus jų nustatyti, o suinteresuotam asmeniui neprašant paskirti kuratoriaus, turėtų spręsti klausimą dėl procesinių dokumentų įteikimo viešo paskelbimo būdu (CPK 130 str. 1 d). Kitas variantas yra kreiptis į teismą dėl kito tėvo valdžios apribojimo, kartu prašant taikyti laikinąsias apsaugos priemones – leisti išvežti į užsienio valstybę nuolat gyventi.
Atlikus šiuos veiksmus iki vaiko išvykimo bus išvengta galimų: tolimesnių neigiamų teisinių pasekmių, t.y., likusio tėvo kreipimosi dėl neteisėto vaiko išvežimo (grobimo), ilgų teisminių procesų naujoje gyvenamojoje vietoje, priverstinio grįžimo į Lietuvą; bei užkirstas kelias galimiems vaiko teisėtų interesų pažeidimams, streso, nerimo sukėlimo vaikui.
Straipsnis publikuojamas portalui alytusplius.lt ir VšĮ biurui Pactum prisidedant prie iniciatyvos „Už saugią vaikystę“.
Turite kausimų dėl konfliktų šeimoje, nesutarimų dėl vaikų, įsivaikinimo ar globos? Rašykite Aldona@alytusplius.lt, odeta.inte@gmail.com ar skambinkite telefonu +37064831718 ir profesionalo konsultaciją gaukite nemokamai.
