Kartais žmogaus gyvenimui palengvinti užtenka to, kas kitiems atrodo smulkmena. Tuo įsitikino ir judėjimo negalią turinti alytiškė Ona Madzeliauskienė. „Aš neapsakomai bijodavau pargriūti“, – prisipažino moteris, kuriai dar visai neseniai kiekvienas grįžimas namo, kai reikėdavo palypėti laiptais, tapdavo sunkiu išbandymu.
Nors jos butas yra pirmame aukšte, prieš patenkant į jį moteriai tekdavo įveikti kelias laiptų pakopas, o pasilaikyti nebūdavo už ko, mat prie laiptų nebuvo turėklo.
Putinų g. 30 numeriu pažymėtas daugiabutis, kuriame gyvena sunkiai judanti alytiškė, – bendrabučio tipo. Kad pasiektų savo butą, O. Madzeliauskienei tekdavo pereiti bendrą holą ir tik po to, užkopusi laipteliais, ji patekdavo į koridorių, kur yra jos butas.
Dviem lazdomis pasiramsčiuojančiai moteriai užlipimas tais keliais laipteliais prilygdavo kopimui į kalno viršūnę.
Savo problemas alytiškė išdėstė daugiabutį administruojančiai bendrovei „Alytaus būstas“, kuris nemokamai prie laiptelių įrengė metro ilgio turėklą, kad moteris turėtų už ko pasilaikyti.
„Matydami, kad moteriai tikrai nelengva, ėmėmės padėti, ir praėjusių metų lapkričio mėnesį įrengėme turėklą. Atrodo smulkmena, bet sunkiai vaikščiojančiai moteriai ji tikrai daug reiškia“, – pasakojo „Alytaus būsto“ pastatų administravimo vadybininkė Živilė Sojienė, pabrėžusi, kad bendrovė visada reaguoja į gyventojų problemas ir kartu ieško sprendimo. Anot jos, svarbiausia, kad gyventojai nedelsia, netyli, o kreipiasi pagalbos.
„Kiekvienoje situacijoje yra problemos sprendimo būdas. Dažniausiai tas problemas pastebime patys, tačiau smagu, kai ir gyventojai kreipiasi ieškodami pagalbos, pasitiki, o mes jiems galime padėti“, – kalbėjo Ž. Sojienė.
Pagalbos sulaukusi O. Madzeliauskienė negali atsidžiaugti, kad jos prašymas buvo išgirstas, į jį greitai sureaguota ir viskas operatyviai padaryta. Anksčiau ji iš namų išeidavo ir į juos sugrįždavo nerimaudama. Moteris baimindavosi, kad nepargriūtų ir nepatirtų traumos.
„Stengiuosi mankštintis, kiek galiu, einu pati. Tačiau tai padaryti sunku. Jau 18 metų turiu judėjimo negalią. Kai yra turėklas, žinoma, lengviau – galiu pasilaikyti. O anksčiau dėdavau ranką tai ten, tai ten ir drebėdavau, nes nebūdavo, kur įsikibti. Tiek nedaug reikėjo, kad situacija pagerėtų“, – suteikta pagalba džiaugėsi alytiškė, tikinusi, kad jau gal seniai neįgaliojo vežimėlyje sėdėtų, bet mankšta, pastangos vaikščioti jai dar padeda „neužsisėdėti“ vietoje. Moteriai lygioje vietoje paeiti lengviau, tačiau ten, kur laiptai – sudėtinga. Bet dabar bent jau patekti į savo namus jai jau lengviau.