Prasidėjus šildymo sezonui dažnai susiduriame su pernelyg sausu patalpų oru. Dėl sauso oro išdžiūsta akių, nosies gleivinės, jos trūkinėja. Be to, retai vėdinant namus, susidaro palanki terpė atsirasti mikroorganizmams, gali veistis pelėsis.
Prasidėjo sezonas, kai langai praveriami vis rečiau. Daugelis sandariai užklijuoja plyšelius, kad tik būtų šilčiau. Temperatūra yra tik vienas iš tinkamo mikroklimato parametrų. Ne mažiau svarbus yra ir oro drėgnis. Tinkamą patalpų drėgmės lygį geriausia užtikrinti palaikant reikalingą patalpų temperatūrą bei natūraliai vėdinti patalpas.
Patalpų oras būna užterštas dėl žmogaus fiziologinės veiklos produktų (kvėpuojant, prakaituojant išsiskiria anglies dvideginis, amoniakas), išsiskiriant cheminėms medžiagoms iš baldų (jeigu jie pagaminti ne iš natūralaus medžio), buto apdailos medžiagų (gyvenamoji aplinka teršiama formaldehidu), dėl buityje naudojamų cheminių medžiagų (valiklių, oro gaiviklių ir kt.).
Blogai vėdinamose patalpose kaupiasi anglies dioksidas, drėgmė, didėja mikrobiologinis užterštumas, veisiasi pelėsis. Šie teršalai gali sukelti ūmius ir lėtinius sveikatos sutrikimus. Dėl dulkių ir kitų dalelių žmogus gali susirgti ūmiu akių ar gerklės uždegimu.
Esant per didelei anglies dvideginio koncentracijai jaučiamas silpnumas, skauda galvą. Jei aplinkoje bus daug virusinių ligų sukėlėjų, patalpas prastai vėdinant, išauga tikimybė jomis susirgti, ypač kai imunitetas nusilpęs.
Ypač pavojingas sveikatai pelėsis. Jam augant sintetinamos nuodingos medžiagos. Jei pelėsių koncentracija didelė, gresia sunkios ligos: bronchinė astma, alergija, šienligė, kvėpavimo takų uždegimas. Trumpalaikis pelėsių pažeistų medžiagų poveikis gali pasireikšti galvos skausmais, nerviniu dirglumu, nuovargiu, akių ašarojimu, odos perštėjimu, sloga, kosuliu. Ypač jautrūs maži vaikai, besilaukiančios moterys.
Maža to, kartais patys pabloginame oro kokybę net nepagalvodami, naudodami įvairius smilkalus, degindami žvakes. Smilkalų sudėtyje yra kietųjų dalelių, kurios itin lengvai patenka į plaučius, iš kurių sunkiai pašalinamos. Švariausios yra natūralaus bičių vaško žvakės, tačiau jos žymiai brangesnės ir nėra tokios išvaizdžios, kaip parafininės ar stearininės žvakės.
Saugiausios naudoti yra aromatinės lempos, nes jose esanti kvapioji medžiaga tiesiogiai nekontaktuoja su liepsna, tik reikėtų įsitikinti, kad kaitiname eterinį aliejų, o ne aliejuje ištirpintą sintetinį kvapiklį. Ore esančių teršalų poveikis dažnai pajuntamas ne iš karto, gali pasireikšti net po daugelio metų.
Vėdinimo dažnumas priklauso nuo veiklos, kuria užsiimame namuose – jei susikaupia daugiau garų (verdant, skalbiant ir pan.), lakių medžiagų (meistraujant), būna daugiau žmonių, deginant smilkalus, žvakes – teks dažniau ir plačiau atverti langus. Patartina kambarius vėdinti du kartus per dieną – ryte ir vakare.
Laukiamo rezultato neduos vėdinimas vos pravėrus langelį, net jei tai truks ilgiau. Daug geriau plačiai atverti langą – tuomet “sunkų” orą tuoj pat pakeis šviežias. Dar geriau vėdinti visą butą – kur nors išėjus arba visiems namiškiams susirinkus į vieną patalpą. Tada ir per trumpą laiką skersvėjis gerai padės išvėdinti.
Ypač kruopščiai vėdinti turėtų tie, kurie namuose rūko. Tabako dūmuose yra visko – smulkių dulkelių, chemikalų, taip pat ir kancerogeninių medžiagų. Naujos statybos namuose ir butuose jau yra įrengtas gyvenamųjų patalpų vėdinimas.
Tiems, kurie turi pakankamai lėšų ir kurie nori turėti idealias sąlygas patalpose, su pastovia temperatūra, norminiu drėgnumu, kokybiškai išvalytą nuo aplinkoje esančios taršos, orą, geriausias būdas įsirengti mechaninę patalpų ventiliaciją su rekuperacija.
