„Obuolių derlius šiemet pas mus vidutinis, bet obuoliai spalvingesnis, gražesni“, – sakė įmonės „Luksnėnų sodai“ direktorė Elena Žilinskienė. Nors obuolių šiemet bus priskinta mažiau negu pernai, jų užteks visiems – norintys galės ne tik įvairių veislių „Luksnėnų sodų“ obuolių paragauti, bet ir natūralių sulčių paskanauti.
Augina įvairių veislių obuolius
Gausiam obuolių derliui šiais metais koją pakišo pernykštė sausra, kuri pakenkė vaismedžiams. „Luksnėnų sodai“ šiemet tikisi priskinti pusantro tūkstančio tonų obuolių. Praėjusiais metais buvo daugiau nei du tūkstančiai.
„Bet mes orientuojamės į desertinius obuolius, tad jų kiekybė mums ne tiek svarbi. Svarbiausia – kokybė“, – teigė E. Žilinskienė.
„Luksnėnų sodai“ augina įvairių veislių obuolių. Tiek lietuviškų: „Auksis“, „Noris“„Antaninis“, „Štaris“, tiek užsienio veislių, tokius kaip, „Bogatyr“, „Ligol“, „Gloster“, „Alva“ ,„Champion“, „Spartan“ , „Melrose“.
E. Žilinskienė ir jos pavaduotojas Vaidas Stanaitis pastebėjo, kad vyresni žmonės mieliau renkasi minkštesnius lietuviškus obuolius, jaunesni – užsienio veislių, kurie yra sultingesni, turi daugiau ląstelienos.
Atsirinkti, kurias veisles apsimoka auginti, labai sunku. Kaip teigė V. Stanaitis, visko išmoko gyvenimiška patirtis ir padarytos klaidos.
„Pasižiūrime, ką augina kaimynai. Veisles reikia derinti tarpusavyje, su poskiepiais. Viską diktuoja gamtos sąlygos“, – pasakojo V. Stanaitis.
Parduotuvėje obuolius gadina pirkėjai
Nors gerai žinomų lietuviškų veislių obuoliai žmonių yra mėgstami, prekybos tinklai juos ima nenoriai. Kai kurių tokių veislių žievelė yra labai plona. Užtenka vieno spustelėjimo, kad ant obuolio liktų dėmė ir jis pradėtų pūti.
„Mes su pirštinėmis juos skiname, rūšiuojame, o žmonės, atėję į parduotuvę, renkasi, varto, spaudo ir obuolius sutrina. Jų net vartyti negalima.
Prekybos centrai tokius obuolius ima mažais kiekiais, o ir mums nesmagu, kai parduotuvėse matome savo sutrintus obuolius“, – kalbėjo E. Žilinskienė.
Obuolius nuo puvinių galima apsaugoti cheminėmis priemonėmis, tačiau Lietuva yra priskiriama šiaurės šalių zonai, o jau tai savaime labai sumažina leistinų cheminių medžiagų kiekį, susiduriama ir su visa eile kitų draudimų, kas kitose Europos šalyse leidžiama ir naudojama.
Tiek purškimui, tiek medelių sodinimui, lauko paruošimui, obuolių skynimui reikia nemažai darbo jėgos. Soduose dirba ne tik luksnėniškiai, bet ir alytiškiai, aplinkinių kaimų gyventojai.
Darbuotojai mėgsta gudrauti
Norinčių dirbti sąrašas sudaromas jau iš anksto. Skynimo metu soduose dirba apie 100 darbuotojų. 20 jų – nuolatiniai, nepabūgstantys darbo kiekvieną sezoną. Prie obuolių skynimo dirba ir keletas vyrų iš Alytaus pataisos namų.
Tačiau taip noriai dirba ne visi. Kiti pabėga jau po dviejų dienų. „Nesvarbu, ar lyja, ar šviečia saulė, reikia dirbti. Prie oro sąlygų prisitaiko ne visi“, – sakė V. Stanaitis.
Kartais atsiranda gudraujančių darbuotojų. Jei jie sužino, kad bus mokama už priskintą obuolių kiekį – skina bet ką, o jei už valandinį darbą – nepriskina nieko.
„Milijonų neužsidirba, bet obuoliais visai žiemai apsirūpina“, – teigė E. Žilinskienė.
Medelį pirkti tik su „pasu“
Pastaruoju metu labai populiarėjant sodininkystei, atsiranda visi daugiau žmonių, norinčių patiems auginti vaismedžius ir nuo savo medelio nusiraškyti obuolį. Kaip išsirinkti gerą medelį?
Patyrusi sodininkė E. Žilinskienė pataria pirkti tik medelius su etiketėmis. Tai, pasak E. Žilinskienės, prilygsta medelio „pasui“.
„Žmogus turi žinoti, kad ant medelio turi būti etiketė, o jei jos nėra, pirkėjui jo pirkti neverta. Daug kas klausia manęs patarimų, bet jei pamatau, kad medelis be etiketės, niekuo negaliu padėti. Tikri sodininkai medelius parduoda tik su etiketėmis, kur yra visa būtina informacija, kuri padeda atsakyti į daugelį klausimų apie tolesnį medelio auginimą, jo ligas. Geriausia perkant medelį paprašyti profesionalo pagalbos“, – kalbėjo E. Žilinskienė.
