Tad kuris iš jų galų gale yra geresnis: italų sūriu karaliumi vadinamas parmezanas ir mūsiškis kietųjų sūrių lyderis „Džiugas“? Restoranas „Senas namas“ Alytaus gurmanus rugpjūčio 19 – ąją kviečia į išskirtinį renginį – gastronominį protų mūšį ir tarptautinį sūrių ringą Lietuva-Italija. Jame bus išrinktas ir Alytaus sūrių čempionas.
Apie sūrius, sūrių kultūrą ir potyrius, kurie laukia vakaro dalyvių kalbamės su organizatoriais – Italijoje gyvenančiais žurnalistais, gastronomijos žinovais Pauliumi ir Jurga Jurkevičiais.
Praėjusią vasarą lankėtės Alytuje ir mokėte degustuoti alyvuogių aliejų. Kokių staigmenų alytiškiams pateiksite šįsyk?
Paulius Jurkevičius: Restorane „Senas namas“ surengsime improvizuotą protų mūšį. Jo tema bus gana griežtai apibrėžta – viskas apie sūrius. Tai bus puiki proga pasiaiškinti, ką mes žinome ir ko nežinome apie sūrius. Žinoma, tai bus pramoga, smagus žaidimas. Na, bet kažkas galiausiai nugalės ir Alytus turės savo sūrių čempioną. Pastebėjau, kad toks gastronominių renginių formatas žmonėms patinka.
Po gastronominio protmūšio papasakosiu, kaip degustuojami kietieji brandinti sūriai. Na, o paskui – sūrių ringas Lietuva – Italija. Jo dalyviais ir arbitrais taps vakaro dalyviai – Alytaus gurmanai.
Alytuje toks protų mūšis ir sūrių ringas vyks pirmąsyk. Ar kituose Lietuvos miestuose bandėte kažką panašaus daryti?
Paulius Jurkevičius: Taip, Raudondvario pilyje varžėsi ir sūrius degustavo kauniečiai, juos į kovą vedė geram skoniui neabejingas rajono meras Valerijus Makūnas. Vilniuje panašų sūrių mačą darėme restorane „Esse“. Vilniaus restorane „Narutis“ dešimt metų brandinto parmezano atėjo paragauti netgi Italijos ambasadorius Lietuvoje – jam tai buvo įvykis.
Manau, kad maisto tema šiandien yra kaip niekada aktuali. Mūsų renginių lankytojai ir fanai žino: bus proga ne tik kažką naujo paragauti, bet ir pabendrauti, sužinoti gastronomijos naujienų.
Tad dabar atskleiskite renginio paslaptis: ką vakaro metu Alytaus gurmanai ragaus? Tik sūrius?
Paulius Jurkevičius: Darysime rimtą tarptautinį sūrių ringą, iš viso „kausis“ 6 sūriai: įvairių brandų „Džiugas“ ir iš Italijos atvežtas parmigiano reggiano arba parmezanas. Alytiškių teismui pateiksime sūrio, kokio jie turbūt dar nebus ragavę – brandinto net 48 mėnesius. Galiu tik tiek pasakyti, kad šis kolekcinis veteranas parduotuvėse neparduodamas – nei Lietuvoje, nei Italijoje. Jo kaina – ganėtinai aukšta.
Jurga Jurkevičienė: Sūrių mačo dalyvių laukia ir degustacinė vakarienė, kurią ruošime su restorano „Senas namas“ virtuvės komanda. Ką ragausime? Lietuviai mėgsta sriubas, bet šįsyk Alytuje bus proga paragauti sriubos „itališkai“. Tai reiškia, kad ji bus paskaninta tyru alyvuogių aliejumi ir brandinto parmezano drožlėmis. Sriuba taps ne tik skani, bet ir sveika.
Ragausime ir tikrą, itališkai paruoštą jautienos „carpaccio“. Šis jautienos paruošimo būdas Lietuvoje gan populiarus, bet mes jį ruošime kitaip, nei įprasta Lietuvos restoranuose. Patiekalas vėlgi bus ne tik pilnas įvairių skonių ir poskonių. Jis pirmiausia bus sveikas – toks, kokį toleruoja ilgaamžiai sveikuoliai italai.
Iš Italijos atsigabenome ir „bronzinės“ pastos. Siekiame žmonėms parodyti, kokie miltiniai patiekalai „neina į kūną“, o virsta energija. Sicilijos „caponata“ bus aromatinga, nes kiekvienas iš gausybės šio patiekalo ingredientų bus atskirai paruoštas su mūsų „ Frantoio Montecchia“ alyvuogių aliejumi. Galiausiai vasaros tortas padvelks Italija, nes jis bus lengvas ir purus, paskanintas spalvingais vaisiais ir šviežių citrusų sultimis.
Grįžkime prie sūrių. Kodėl, jūsų nuomone, verta išmanyti apie sūrius? Juk tai kasdienis maisto produktas…
Paulius Jurkevičius: Būtent – kasdienis. O ar visi žino, kas per daiktas yra „šliužo fermentas“ ir iš ko jis daromas? Kita vertus, sūrių įvairovė – stulbinanti. Pamenate apie Prancūzijos prezidento Charles De Gaulles dūsavimą apie naciją, kurios neįmanoma valdyti, nes šalyje esą yra per didelė sūrių įvairovė? Lietuva taip pat yra sūrių šalis, suvalgome beprotiškai daug sūrių, turime keletą puikių grynuolių, kurių mums pavydi pasaulis.
Pavyzdžiui?
Paulius Jurkevičius: Pavyzdžiui, baltas varškės sūris. Aš nesuprantu Lietuvos restoranų šefų ir savininkų, kurie maitina savo svečius „popierinėmis“ mocarelomis be kvapo ir be skonio, o mūsiškiai rankomis daromi – būtent daromi, o ne gaminami švieži sūriai lieka „močiutės paveldu“. Na, bet restorane „Senas namas“ ragausime pačią sudėtingiausią ir brangiausią sūrių atmainą – ilgai brandinamus sūrius. Ir galiausiai pasiaiškinsime, kuo kvepia garbingo 48 mėnesių garbingą amžiaus sulaukęs sūris.
