Vasara – tai atostogų bei poilsio gamtoje metas. Šiltuoju metų laiku paprastai stebimas sergamumo bakterinėmis žarnyno infekcijomis (salmoneliozėmis, kampilobakterijoze bei kitomis) padažnėjimas. Žarnyno infekcines ligas sukeliantys mikroorganizmai šiltomis oro sąlygomis gali ilgai išgyventi aplinkoje, o patekę į maisto produktus – daugintis.
Žarnyno užkrečiamųjų ligų infekcijos šaltiniu gali būti sergantis žmogus, gyvūnas ar sukėlėjų nešiotojas, kurie ligų sukėlėjus išskiria į aplinką. Užkratas į žmogaus organizmą gali patekti per burną vartojant patogeninėmis bakterijomis užkrėstus maisto produktus, geriant užterštą vandenį ar per užkrėstą aplinką. Epidemiologinės apklausos duomenimis dažniausiai minėtomis ligomis užsikrečiama dėl nepakankamo šiluminio maisto produktų apruošimo, netinkamo greitai gendančių maisto produktų laikymo ar per užkrėstą aplinką.
Per septynis šių metų mėnesius, palyginus su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, sergamumas ūmiomis žarnyno infekcijomis Alytaus apskrityje padidėjo 1,3 karto, registruoti 675 susirgimai. Žarnyno užkrečiamųjų ligų struktūroje vyravo susirgimai virusinėmis žarnyno infekcijomis, kurios sudarė 81,9 proc. , bakterinės kilmės žarnyno infekcijos sudarė 18,1 proc.
Per minėtą laikotarpį Alytaus mieste registruoti 329 ūmių žarnyno infekcijų atvejai, iš jų 50 (14,3 proc.) – bakterinių žarnyno infekcijų. Didžiąją dalį (85,7 proc.) sudarė virusinės žarnyno infekcijos, registruoti 279 susirgimai: 105 rotavirusinio enterito (praėjusiais metais – 31) ir 173 nepatikslintų virusinių žarnyno infekcijų (praėjusiais metais – 122) atvejai. Nustatyti 3 šeiminiai virusinių žarnyno infekcijų protrūkiai.
Per tą patį laikotarpį Alytaus rajone registruoti 102 ūmių žarnyno infekcijų atvejai, iš jų 17 (16,7 proc.) – bakterinių žarnyno infekcijų. Kaip ir mieste, rajone vyravo susirgimai virusinėmis žarnyno infekcijomis, registruoti 85 atvejai: 27 rotavirusinio enterito (praėjusiais metais – 8) bei 58 nepatikslintų virusinių žarnyno infekcijų (praėjusiais metais – 56), nustatyti 3 šeiminiai protrūkiai.
Dažniausiai per maistą plintančios infekcijos pasireiškia šiais simptomais: pykinimu, vėmimu, pilvo skausmais, viduriavimu, karščiavimu. Pajutus pirmuosius ligos požymius būtina kreiptis į šeimos gydytoją.
Siekiant mažinti riziką užsikrėsti ir susirgti žarnyno infekcijomis rekomenduojama:
laikytis asmens higienos, dažnai ir kruopščiai plauti rankas su muilu, ypač prieš valgį, prieš maisto gaminimą, pasinaudojus tualetu ir kita;
labai gerai išvirti, iškepti mėsą, kiaušinius;
paruoštą maistą suvartoti kuo greičiau, likusį – laikyti šaldytuve;
ilgiau laikytą šaldytuve maistą prieš vartojimą gerai pakaitinti;
vengti ragauti žalią mėsą, gerti nepasterizuotą pieną, nežinomos kokybės vandenį;
vaisius, daržoves atidžiai plauti tekančiu geriamuoju vandeniu.
Ruošiantis į kelionę ar į gamtą:
pirkti negreitai gendančius maisto produktus arba maistą laikyti šaltkrepšiuose;
vengti užkandžiauti paplūdimiuose prekiaujamais pyragėliais su mėsa ar dešrelėmis, nepirkti maisto tose vietose, kur neužtikrintos tinkamos maisto laikymo sąlygos;
neplauti vaisių, daržovių ežero ar upės vandenyje;
maistui vartoti tik kokybišką geriamąjį vandenį;
maudantis jūroje, ežere ar upėje saugotis, kad vanduo nepatektų į burną.
Laikantis minėtų reikalavimų žarnyno užkrečiamųjų ligų galima išvengti.
