Liepos 6-oji –Valstybės diena. Liepos 6-osios vakarą, 21 val., jau daugelį metų kartu su visa Lietuva bei po visą pasaulį pasklidusiais lietuviais ir Putinų gimnazijos mokytojai ir kiti bendruomenės narai užtraukia Tautišką giesmę. Kokias emocijas jie išgyveno skirtingose vietose giedodami valstybės himną?
Gimnazijos direktorė Daiva Sabaliauskienė su jauduliu prisimena akimirkas, kai drauge su tarptautinių mokymų dalyviais „Tautišką giesmę“ giedojo Portugalijoje ant Atlanto vandenyno kranto.
Direktoriaus pavaduotoja ugdymui Vyta Šiugždinienė valstybės himną su draugais ir kitais poilsiautojais yra giedojusi Šilaičių poilsiavietėje. Iki dabar mena fantastiškas himno giedojimo akimirkas.
Prieš keletą metų grupelė mokytojų keliavo po Balkanų šalis. Juodkalnijoje himną giedojo Eglė Juodžiukynienė, Česė ir Vygandas Banišauskai, Jūratė Nenartavičienė bei Birutė Kazlauskienė. „Įsiminė „išgyventas bendrumo jausmas ir viešbučio savininko pagarba mums, lietuviams, kuriems net atostogaujantiems svetur yra svarbios tradicijos“,– kalbėjo E.Juodžiukynienė.
Onutė Gataveckienė, raštinės vedėja, pernai himną giedojo su kitais šiaurinio ėjimo dalyviais žygyje po Lietuvą.
Miglė Dambrauskaitė, IV e klasės mokinė, gerai prisimena, kaip su šeima valstybės himną giedojo Alytaus Rotušės aikštėje, čia pat „Tautišką giesmę“ giedojo ir matematikos mokytoja Danguolė Jaruševičienė.
Lietuvių kalbos mokytojai Algidai Sabonienei himną teko giedoti mikroautobuse, kai ji su šeima grįžo iš viešnagės pas giminaičius prie Dusmenos ežero.
Lituanistė Laima Bautronienė 2014m. liepos 6 d. gerai prisimena, nes keliavo po Skandinaviją. Visi turistai himną giedojo tik ką kirtę sieną iš Švedijos į Norvegiją. „Kai esi svetur, „Tautiška giesmė“ skamba visai kitaip – gerokai nuoširdžiau, o žodžiai įgauna gilesnę prasmę“.
Ligita Sarapienė prisimena, kaip gera buvo žiūrėti kitiems lietuviams į akis, kai giedojo himną Panevėžio miesto aikštėje, nes akyse buvo gerumas ir pasitikėjimas kitais, toks nebūdingas lietuviams. „Kaskart, kai giedu su visais, apima euforija, pasididžiavimas savo šalimi“.
Vyriausioji buhalterė Aldona Kubilienė jau dvejus metus organizuoja aplinkinių gatvių individualių namų ir daugiabučių gyventojus susiburti prie jos proseneliui, buvusiam daraktoriui atminti, pastatyto koplytstulpio šalia Alytaus televizijos bokšto. Čia susirenka ne tik vietos gyventojai, Aldonos giminaičiai, bet ir klebonas Leonas Jakimavičius su grupe parapijiečių.
Lietuvių kalbos mokytoja Daiva Baliukonytė gerai prisimena, kaip vienais metais prisijungė prie Druskininkuose, šalia Kraštotyros muziejaus, susirinkusios minios. Ji, anglų kalbos mokytoja Danutė Krušnienė ir etikos bei rusų kalbos mokytoja Vilija Baguckienė išgyveno nuostabias akimirkas, kai grįždamos iš atostogų Kretoje „Tautišką giesmę“ giedojo lėktuve 11 kilometrų aukštyje. „Lėktuvo kapitonas visus pasveikino su Valstybės diena, o stiurdai kiekvienam įteikė valstybės vėliavėles“,– prisimena D.Krušnienė. „Apima toks pasididžiavimo jausmas, kad kūnu eina šiurpuliukai!“ – sako D.Baliukonytė.
Svarbu ir išdidu išgyventi vienybės jausmą – Vardan tos Lietuvos! Lietuviai yra vienintelė tauta, kurios atstovai visame pasaulyje visi vienu metu gieda savo valstybės Lietuvos himną.
