Vėjaraupiai paplitę visame pasaulyje, šia liga perserga beveik visi žmonės (per 90 proc.). Pusė persirgusiųjų 5–9 metų vaikai, rečiau serga 1–4 metų ir 10–14 metų vaikai, dar 5 proc. perserga ankstyvojoje jaunystėje. Vaikų kolektyvuose dažni vėjaraupių protrūkiai. Šios ligos komplikacijos gali baigtis sergančiojo mirtimi.
Vėjaraupius sukelia Varicella – Zoster virusai (VZV), priklausantys Herpes viridae šeimai. Virusų organizme gali išlikti ilgai, o jai aktyvavusis išsivysto juostinė pūslelinė. Inkubacinis ligos periodas, iki pirmųjų ligos požymių pasireiškimo, trunka 11-21 dieną. Infekcijos šaltinis – vėjaraupiais sergantis žmogus.
Virusas plinta:
- oro-lašeliniu keliu (kosint, čiaudint, kalbant);
- per placentą (jei serga nėščioji);
- tiesioginio kontakto metu per odą (liečiant bėrimus).
Vėjaraupių pagrindiniai požymiai
Išbėrimas – svarbiausias vėjaraupių klinikinis požymis. Pirmųjų išbėrimų elementų gali atsirasti ant bet kurios kūno vietos: ant pilvo, šlaunų, pečių, krūtinės, taip pat veido ir plaukuotoje galvos dalyje. Išbėrimui būdinga kaita: iš pradžių atsiranda rausva dėmelė, vėliau – iškilimas, susidaro pūslelė su skaidriu skysčiu, kuriai džiūvant, susidaro šašas. Išbertas vietas labai stipriai niežti.
Vėjaraupių profilaktika
Lietuvoje visuotinis vaikų skiepijimas nuo vėjaraupių netaikomas. Tačiau, savo lėšomis gali būti paskiepyti tiek vaikai, tiek suaugusieji. Skiepų imunogeniškumas – 70–90 proc. Po skiepijimo yra nedidelė tikimybė persirgti lengvesne vėjaraupių forma. Siekiant apsaugoti tuos žmones, kurių negalima skiepyti, reikia paskiepyti jų šeimos narius. Dažniausiai po skiepijimo gali trumpam pakilti temperatūra, kuri būna nežymi ir praeina be gydymo. Taip pat kūno temperatūra gali pakilti, sunkiais atvejais iki 39°C ir daugiau. Siekiant išvengti vėjaraupių labai svarbu laikytis rankų higienos taisyklių, reguliariai vėdinti patalpas bei valyti jose esančių daiktų paviršius. Asmeniui, kuriam pasireiškė vėjaraupiams būdingi simptomai, nedelsiant rekomenduojama kreiptis pas šeimos gydytoją. Dažniausiai vėjaraupiais sergama nesunkai, bet retais atvejais liga gali būti net mirtina.
Komplikacijų rizika suaugusiesiems, sergantiems vėjaraupiais, yra daug kartų didesnė nei vaikams. Susirgus nėštumo metu, galimi pažeidimai kūdikiui, persileidimai. Persirgusiems vėjaraupiais susidaro patvarus, ilgalaikis imunitetas.
Dažniausiai vėjaraupiais vaikai serga nesunkiai, tačiau kartais liga komplikuojasi bakterinėmis odos arba sisteminėmis komplikacijomis. Nuo tokios ligos formos ligoniai gali mirti, dažniausiai tiesioginė mirties priežastis būna hemoraginė pneumonija. Vėjaraupiams galimos sunkios odos komplikacijos (pūliniai, abscesas, flegmonos, hemoragijos, gangreninia pokyčiai). Pasitaiko sunkių, antibiotikų terapijai atsparių vadinamųjų vėjaraupinių (virusinių) pneumonijų, encefalitų, miokarditų, keratitų, nefritų, artritų, ostitų, hepatitų (retai).
Rizikos grupės
Vėjaraupiai yra labai užkrečiama liga, kuria susirgti gali visi, tačiau didesnę tikimybę užsikrėsti ir susirgti turi:
- Bet kurio amžiaus žmonės niekada anksčiau nesirgę vėjaraupiais;
- Neišnešioti naujagimiai ir naujagimiai, kurių motinos niekada anksčiau nebuvo sirgusios vėjaraupiais;
- Žmonės kurių imuninė sistema nusilpusi (pacientai, kuriems taikoma chemoterapija, sergantieji AIDS, asmenys turintieji įgimtą ar įgytą nusilpusį imunitetą);
- Asmenys, sergantieji onkologinėmis ligomis;
- Nėščiosios;
- Vartojantieji imunosupresinius vaistus;
- Žmonės, kurie vidutiniškai arba sunkiai serga ir tie, kurie dar ne visai pasveikę;
- Žmonės, kurie turi tam tikrų kraujo, limfinės sistemos arba kaulų čiulpų sutrikimų;
- Moterys, kurios galimai yra nėščios.
Persirgus vėjaraupiais išlieka ilgalaikis imunitetas. Nusilpusį imunitetą turintiems žmonėms komplikacijų rizika kur kas didesnė. Geriausia apsauga – vakcina. Skiepai 100% apsaugo nuo įprastinės klinikinės vėjaraupių eigos (paskiepijus 2 vakcinos dozėmis).
