Adomo Mickevičiaus viešoji biblioteka drauge su Alytaus rajono savivaldybės viešąja biblioteka vyko į kraštotyrinę ekspediciją po Alytaus kraštą, aplankė Žuvinto biosferos rezervatą, Sūrininkų namus Dargužiuose, mokėsi kepti dzūkiškas bandas Alovėje.
Alovėje dzūkiškas bandas mokė kepti aloviškė Janė Damkauskienė.
Bulvinės bandos, tapusios kulinariniu paveldu ir skaniausiu patiekalu iš miesto atvykusiems pasisvečiuoti žmonėms, kadaise buvo skurdžių maistas. Dzūkiškos bandos ypatingos tuo, kad kepamos ant kopūsto lapų.
„Vasarą tinka švieži, žiemą naudojami džiovinti lapai“, – aiškino J. Damkauskienė. Kopūstlapių šeimininkės žiemai prisiruošia dar vasarą. Nuskabo lapus ir išdėlioja juos ant aukšto arba klėtyje saulės atokaitoje iškloja. Kai šie apvysta ir kiek apdžiūva, prislegia lentute, kad pakraščiai nebūtų labai garbanoti. Prisiruošusios tokių „padėklų“, šeimininkės bet kokiu metų laiku gali nustebinti svečius auksine banda.
„Kai atvažiuoja vaikai su anūkais, į kitą maistą nė pažiūrėti nenori. Ant kopūstlapių iškeptos bandos – tikras skanumėlis miestiečiams“, – džiaugiasi J. Damkauskienė.
Kai atvyko svečiai, pusė darbo jau buvo nudirbta: bulvės nuskustos, sutarkuotos, nusunktos, tešla užminkyta. Į tešlą šeimininkės deda varškės, kad bandos būtų minkštesnės. Tešla turi būti tokios konsistencijos, kad nenubėgtų nuo kopūstlapio: tirštesnė nei bulviniams blynams, bet skystesnė nei cepelinams.
Ant stalo išdėliojami nuplauti džiovinti kopūstlapiai, ant jų 3–4 cm sluoksniu dedama bulvių masė ir dailiai išlyginama.
„Kepant bandas krosnies šonuose reikia palikti žarijas. Antraip bandos neapskrus, patamsės. Kad krosnis jau kaitri, rodo pabaltavusios viršaus ir šonų plytos“, – aiškina aloviškė J. Damkauskienė. Krosnis iki reikiamos kaitros kūrenasi apie valandą, maždaug tiek laiko kepa ir bandos.
Gerai iškūrentoje krosnyje žarijos nužarstomos į šonus ir į ją šaunamos bandos. Į duonkepę sutilpo net 8 didelės bandos. Bandos keps apie 30–40 min, o kai jų viršus parus – metas traukti.
Kol kepė bandos, alytiškiai gamino „kaimiškus sausainius“. Pagaminus sausainiukus, iškepė ir bandos. Apsilankiusieji traukė jas iš krosnies – aromatingas, aukso spalvos su ryškiai įspaustu kopūstlapio piešiniu. Tikras meno kūrinys!
Anksčiau bulvines bandas visada tik rankomis plėšydavo, o Janė Damkauskienė kai deda į puodą, gražiai į aštuonias dalis supjausto. Padažui šeimininkės paruošė spirgučius: pakepino lašinukus, suberė pjaustytus svogūnus ir įpylė pieno. Kad dar skaniau būtų – ir „darycinio“ patiekė, pagaminto iš varškės su grietine. Bandas su visu dubeniu dar reikėtų palaikyti krosnyje, kad suminkštėtų, tačiau išalkusi grupė jau laukti negalėjo.
