Alytaus rajone stiprios Jurginių šventės tradicijos. Šią pavasario šventę švęsti tradicija tapo Alovėje. Kelerius metus kaimo gyventojai rinkdavęsi Ramunės ir Juozo Miškauskų sodyboje, šiemet Jurgines šventė šalia bažnyčios, jaukioje pievutėje.
Pavasario žalumos, žemdirbių ir arkliaganių šventę, seniau vadintą žemdirbių Naujaisiais metais, kartu su Alovės gyventojais šventė rajono meras Algirdas Vrubliauskas, vicemeras Arvydas Balčiūnas, seniūnė Irma Kašėtienė, politologas Laurynas Kasčiūnas.
Meras pasveikino Alovės gyventojus Jurginių proga ir pastebėjo, kad nauja šventės vieta labai tinkama švęsti. „Po šio pasibuvimo ir tikras pavasaris ateis. Gera čia dėl to, nes visi savi, paprasti, su nuotaika ir šypsena“,– sakė rajono meras A. Vrubliauskas.
Šventėje dalyvavęs politologas L. Kasčiūnas priminė, kad šventas Jurgis ne tik globoja žemę, bet ir saugo nuo negandų ir nelaimių, palinkėjo aloviškių šeimoms sveikatos, kad aplenktų visos negandos ir nelaimės. Jis pažymėjo, kad šventas Jurgis yra ir mūsų kariuomenės globėjas, pabrėžė patriotiškumo ir tradicijų saugojimo svarbą.
Alovės seniūnė I. Kašėtienė pasidžiaugė, kad gražią seniūnijos šventę klebonas, Alytaus rajono garbės pilietis Stanislovas Stankevičius, pasiūlė rengti prie bažnyčios, nes Ramunės ir Juozo Miškauskų sodyboje, kurioje buvo pradėtos organizuoti Jurginės, gausiai susirinkę dalyviai nebūtų tilpę. „Tikiuosi, kad mūsų švenčiančių ratas gausės kiekvienais metais“,– sakė seniūnė ir padėkojo visiems švenčiantiems ir padedantiems šventę organizuoti, palinkėjo visiems sveikatos.
Visus susirinkusius sveikino gaspadinė, o gaspadorius su piemenukais lankė laukus, nešini šventam Jurgiui keptą kepalėlį ruginės duonos, su įkeptais kiaušiniais. Piemenukus, muzikantus ir šventės svečius gaspadinė, kad visus metus sveiki būtų, laimino verbos šakele pamirkyta į šventintą vandenį. Po to suraikė duoną ir po riekelę išdalino šventės dalyviams, linkėdama, kad visus metus būtų sotūs, kad ant jų stalo niekada nepritrūktų duonos.
Nebuvo pamirštas ir dar vienas Jurginių paprotys – piemenukų kepama paucienė. Čia jau gaspadorius kurstė ugnį, o geriausios Alovės gaspadinės iš šimtų kiaušinių kepė tikrą dzūkišką jurginių paucienę.
Pagarbintas buvo šventas Jurgis, gražiai paminėtas, paprašytas išleisti žolę, rasą, atrakinti žemę. Gražiai pateiktos jurginių tradicijos, išreiškiančios pagarbą žemei, augalui, gyvuliui. Gražiai atliktos apeigos, paprašyta žmogui ir gyvuliui soties, skalsos, sveikatos. Sklandžiai ir gyvai sujungta praeitis, dabartis ir ateitis.
Alytaus r. Daugų KC Alovės filialo darbuotojai už dainas, trankią muziką ir padovanotą gerą nuotaiką dėkoja Ryliškių etnografiniam ansambliui „Lizduva“, Alytaus r. Daugų KC liaudiškos muzikos kapelai „Savi“, Nemunaičio filialo mišriam vokaliniam ansambliui „Smiltė“, Alovės filialo folkloro ansambliams „Susiedai“ ir „Susiedukai“. Už gardžiausią jurginių paucienę dėkoja Angelei ir Juozui Magilevičiams, Ramunei Gudėnienei, už dzūkiškas bandas Danutei Janukaitienei ir Janinai Damkauskienei.
