Jaunoji Alytaus karta neretai skundžiasi, jog mieste trūksta užimtumo, įtraukiančios veiklos bei laisvalaikio pramogų. Prieš keletą dešimtmečių jauni alytiškiai, regis, nebuvo tokie niurzgliai ir prisimena, kad kitados laiką leisdavo smagiai, pramogaudami restoranuose.
Ką Alytuje veikti laisvalaikiu? Pakalbintų kelių jaunų ir vyresnės kartos alytiškių nuomonės išsiskyrė.
Vieni jaunuoliai nurodė užsiimantys mėgstama veikla, žaidžiantys kompiuterinius žaidimus, skaitantys, klausantys muzikos, žiūrintys filmus, kiti atskleidė, kad mėgsta naršyti socialiniuose tinkluose, tokiuose kaip „facebook“ bei lankyti draugus.
Paklausti, ar pakanka užimtumo Alytaus jaunimui, pašnekovai buvo kone vieningos nuomonės: stinga. 24 metų alytiškė teigė: „Galėtų būti ir daugiau, nes visos laisvalaikio vietos panašios: tai – arba viešojo maitinimo įstaigos, arba masinių pramogų vietos“.
Jai antrino ir kiti bendraamžiai. 20 metų jaunuolis taip pat teigė, jog veiklos Alytaus jaunimui tikrai trūksta. Anot jo, trūksta jaunimo organizacijų, kurios tuo užsiimtų, ir didesnio jų aktyvumo.
Dar viena 24 metų mergina akcentavo: „Veiklos jaunimui čia nedaug, nelabai yra kur nueiti, čia vien parduotuvės“. Panašios nuomonės buvo ir kita 22 metų alytiškė, kuri teigė, kad be sporto būrelių jaunimui veikti nėra ką. O štai jaunatvišku optimizmu trykštančio 18 metų jaunuolio manymu, veiklos galima prisigalvoti, tik reikia nesėdėti namuose.
Jaunimą masinančių vietų Alytuje vis tik esama. Vieni jaunuoliai teigė mėgstantys lankytis miesto parke, miesto centre, jame esančiose kavinėse, teatre, kino teatre. Kiti teigė su draugais apsilankantys prie Dailidės ežerėlio, Dainų slėnyje. Neužmiršta jaunieji alytiškiai apsilankyti ir miestelėnams organizuojamose šventėse, mugėse bei raliuose.
Vyresnės kartos alytiškiai savo jaunystę prisiminė su šypsena. „Nemunas“ ir „Žuvintas“ jaunajai kartai asocijuojasi su parduotuvėmis, o vyresnioji alytiškių karta šias vietas prisimena kaip pagrindiniais jaunimo pasilinksminimo centrais kadais buvusius restoranus.
Viena kalbinta alytiškė „Nemuno“ restoraną prisimena kaip gražią ir jaukią vietą, kurioje rinkdavosi tiek tuometinio jaunimo, kad stalelius reikėdavo užsisakyti iš anksto. Linksmybės restorane atsieidavo vos 3 rublius, kuriuos sumokėjęs, anot moters ir prisišokdavai, ir pavalgydavai – užtekdavo karbonadui ir taurei šampano, o vyrams – stipresnio gėrimo taurelei.
Restoranuose šokiai vykdavo trečiadieniais, penktadieniais, šeštadieniais bei sekmadieniais. Jų metu grodavo gyva muzika, šokiai tęsdavosi iki vidurnakčio.
Šokių vakarai vasaromis vykdavo ir miesto sode, kur taip pat grodavo gyva jaunimo ansamblių muzika. Tad pramogų stoka tuometis jaunimas nesiskundė.
