Vasario 16-oji –šventė, kurią švęsdami žmonės mini 1918 metais atkurtą Lietuvos valstybę, šiemet – jau 98-ąsias jos metines. Paminėti šią didžią dar visai jaunos šalies sukaktį bei pažiūrėti įdomaus tradicinių vertybių puoselėtojų sambūrio „Spindulys“ (vadovė lietuvių kalbos mokytoja metodininkė Irena Leščinskienė) renginio susirinko ir Šv. Benedikto gimnazijos bendruomenė.
Renginys prasidėjo Lietuvos Respublikos himnu. Iškart po jo gimnazijos aktų salėje pasigirdo paukščių balsai, į sceną žengė jaunoji spinduliečių karta. Drauge su vadove priešaky mergaitės deklamavo Maironio eilėraštį „Lietuva brangi“. Pamažu scenoje rinkosi vyresnieji, pasakojo apie Nepriklausomybės Akto pasirašymo detales, paminėjo svarbius Lietuvai asmenis, prisidėjusius prie valstybės atkūrimo, deklamavo gražiausias eiles apie Tėvynę, jos kelią į laisvę:
Mes dar niekad nebuvom tokie dideli.
Niekada mumyse dar nebuvo tiek laisvės.
Ji tekėjo mūs rankom,
iš manęs į tave ji liejos,
iš tavęs į mane sroveno.
Laisvės upė! Mes gėrėm iš jos,
nepajėgdami
numalšint savo troškulio.
Saulei leidžiantis,
laisve pakrikštijom savo vaikus.
Laisvė buvo mūs kraujo spalva,
mūsų šauksmas ir mūsų tyla.
Just. Marcinkevičius
Istorijos mokytojos metodininkas Aivaras Janulis su savo sūnumi Emiliu (5a kl.) J. Nekrošiaus eilėmis aiškino, kaip surasti Lietuvą. Tarp eilių vis įsiterpdavo lietuvių liaudies dainos, giesmės, atliekamos gimnazijos choro (vadovė muzikos mokytoja metodininkė Loreta Mockuvienė), šoko tautinių šokių kolektyvas „Lašas“. Eilėmis buvo kreipiamasi ir į klausytojus, dabartinius lietuvius, klausiama, koks jų indėlis į laisvą ir nepriklausomą valstybę, jos išsaugojimą, puoselėjimą:
Pasaulis kaip sena knyga
ar slėpiningas manuskriptas,
sklaido dulkėtus jo lapus
istorijos vėjai neramūs, –
ką dabar joje tu įrašysi,
tiek merdėjus,
bet prisikėlus
vėl gyventi, mano tauta?
Hubertui Kazlauskui (IVa kl.) atliekant dainą „O, svajone“ į sceną, lyg atsiliepdami į dainos žodžius: „padės man tarti žodį – Lietuva“, susirinko visi renginio dalyviai.
Gimnazijos direktorius Vytautas Bigaila nuoširdžiai pasveikino su artėjančia Lietuvos Nepriklausomybės diena.
Laisvė – ypatingas tautos bruožas, kuriuo reikia džiaugtis ir didžiuotis. Svarbu, kad Vasario 16-oji būtų ne tik laisvadienis, kai iškeliama valstybinė vėliava, ne nuobodi kasmetinė pareiga dalyvauti Nepriklausomybės dienos minėjime, o tauri ir dvasinga šventė. Tai labai svarbu, nes šiandien patriotinės dvasios bei pasitikėjimo Lietuvos valstybe reikia nė kiek ne mažiau nei prieš 98 metus.
