Už padarytą ir neištaisytą valstybinės kalbos klaidą iškabose ir viešai skelbiamuose dokumentuose ar kitoje informacijoje gali tekti mokėti daugiau kaip 140 eurų baudą. Tai išgirdę alytiškiai savo padarytas ir viešojoje erdvėje pasirodžiusias klaidas ištaiso greitai, nors kai kam sunku patikėti, kad už kalbos klaidas gali grėsti baudos.
Alytaus miesto gyventojai kalbos klaidų daro nemažai. Pasitaiko ir gramatikos, ir stiliaus, ir gramatinių formų, žodžių reikšmių, sintaksės klaidų.
„Klaidos įvairios. Labai gausu rašybos ir skyrybos klaidų. Tikėtina, kad jos dažniausiai atsiranda dėl neatidumo. Būna praleistos raidės, „suplakti“ žodžiai, uždėtos nestandartinės kabutės“, – apie alytiškių kalbos klaidas pasakojo Alytaus miesto savivaldybės vyriausioji specialistė, kalbos tvarkytoja D. Žukaitienė, kontroliuojanti, kad alytiškiai rašytų ir kalbėtų taisyklingai.
Gyventojai į specialistės rekomendacijas dėl klaidų ištaisymo reaguoja geranoriškai. Daugelis supranta, kad kalbos klaida viešumoje gali atrodyti absurdiškai ar sukelti dviprasmybes.
„Kalbos klaida nėra nepataisomas dalykas. Tiesiog reikia šiek tiek laiko ir pastangų, kad ji būtų ištaisyta. Už kalbos komisijos nutarimų nevykdymus gali tekti mokėti baudą. Niekas nenori tuštinti piniginių. Su daugeliu pavyksta susitarti ir klaidos yra ištaisomos“, – pasakojo D. Žukaitienė.
Abejojantys, ar vartodami vieną ar kitą žodį nedaro klaidos, gyventojai, įmonių ir įstaigų atstovai gali pasikonsultuoti su D. Žukaitiene.
„Tačiau ištiso teksto redaguoti aš negaliu. Tai jau būtų paslauga. Siūlau visoms įstaigoms, organizacijoms, jei tik yra galimybė, visada tartis su kalbos specialistais. Alytuje yra puikių lituanistų. Suprantama, kad ne visų sričių darbuotojai gali išmanyti kalbos dalykus, kai kurie juos gali būti primiršę, tad visada geriau pasikonsultuoti su išmanančiais, kad būtų išvengta klaidų“, – teigė kalbos tvarkytoja.
Per 2015 m. buvo patikrinta vienuolikos ūkio subjektų viešųjų užrašų, interneto svetainių kalba, kaip laikomasi Valstybinės kalbos įstatymo, Kalbos komisijos prie Lietuvos Respublikos Seimo nutarimų ir kitų teisės aktų.
„Aš visuomet tikrinu kelias to paties tipo įmones, kad žmonės nesakytų, kad kažką vieną užsipuoliau ar „užsisėdau“. Džiaugiuosi, kad yra stengiamasi rašyti taisyklingai“, – sakė D. Žukaitienė.