Jau daugiau kaip šešis dešimtmečius geriamasis vanduo alytiškiams tiekiamas magistraliniais tinklais. Alytuje išgaunamas tik požeminis vanduo, kuris yra labai geros kokybės. Per parą išgaunama 10 tūkstančių kubinių metrų vandens, o ištekliai yra šešis kartus didesni. Šiemet rekonstravus Pulko gatvėje esančią vandentiekio stotį užtikrintas nenutrūkstamas kokybiško vandens tiekimas.
Į klausimus apie vandens kokybę, jo išteklius ir išgavimą atsako bendrovės „Dzūkijos vandenys“ vandentiekio cecho viršininkas Kęstutis Aliulis.
Kada Alytuje geriamasis vanduo pradėtas tiekti centralizuotai?
1963 metais iš Vidzgirio vandenvietės geriamasis vanduo magistraliniais tinklais buvo patiektas pirmiesiems vartotojams.
Sparčiai augant miestui, Vidzgirio vandenvietėje išgaunamo vandens kiekis nebepatenkino didėjančių poreikių. Viena po kitos buvo įrengtos naujos vandenvietės: 1974 metais Radžiūnų, o 1978 metais Strielčių.
Iki nepriklausomybės atkūrimo Alytaus miestas vystėsi kaip stambus pramonės miestas, kuriam reikėjo didelių vandens kiekių. Tačiau nuo 1993 metų situacija ėmė keistis – stambios pramonės įmonės pradėjo savo veiklą riboti, daugelis jų bankrutavo, atitinkamai mažėjo darbuotojų poreikis, gyventojai pradėjo emigruoti ir kasmet bendrovės paslaugų reikėjo vis mažiau. Nuo nepriklausomybės atkūrimo pradžios paslaugų poreikis sumažėjo beveik 4 kartus.
Ar tiesa, kad alytiškiams tiekiamas tik giluminis požeminis vanduo?
Taip, vanduo Alytuje vartojamas tik požeminis.
Alytuje vanduo išgaunamas iš kvartero ir kreidos geologinių sluoksnių.
Kaip žinome, viršutinė žemės plutos dalis Lietuvos teritorijoje susidarė jauniausios geologinės sistemos – kvartero – metu, kuri prasidėjo maždaug prieš 2,65 mln. metų. Didesniąją dalį šio laikotarpio darinių paliko ledynai, kurie, slinkdami iš Skandinavijos, mažiausia šešis kartus buvo atslinkę į Lietuvos teritoriją.
Su kvartero amžiaus nuogulomis yra susiję 60 proc. požeminio vandens atsargų, naudojamų centralizuotam vandens tiekimui Lietuvoje. Alytuje kvartero vandeningąjį sluoksnį sudaro įvairiagrūdis smėlis su žvirgždu – garždu ir rieduliais.
Kaip minėta, kitas geologinis sluoksnis, iš kurio išgauname požeminį vandenį – kreida. Kreidos periodas prasidėjo prieš 145,5 mln. m. ir baigėsi prieš 65,5 mln. m. Periodo pabaiga sutampa su masiniu rūšių išnykimu, kada išnyko ir visi dinozaurai. Kreidos vandeningąjį sluoksnį sudaro kreidos uoliena, kuri yra plyšiuota, o plyšiuose susikaupęs vanduo. Išskirtinis kreidos vandeningojo sluoksnio bruožas, kad po gręžinio išgręžimo vykdant vandens išpompavimą ilgą laiką bėga baltas vanduo su smulkiais kreidos gabaliukais, o po kurio laiko tampa visiškai skaidrus.
Kokia Alytuje išgaunamo geriamojo vandens kokybė ir kaip ji užtikrinama?
Alytuje išgaunamas labai geros kokybės vanduo, išskyrus tai, kad jame yra daug geležies. Tuo atveju, jeigu vartotojams būtų tiekiamas nenugeležintas vanduo, kaip buvo iki vandentiekio stočių eksploatavimo pradžios, geležies kiekis vandenyje būtų apie 20 kartų didesnis. Be geležies, viršija normas amonis ir manganas, bet po nugeležinimo filtrų vanduo atitinka visus geros kokybės geriamajam vandeniui nustatytus rodiklius.
Vandens kelias yra toks: iš vandenviečių vanduo magistraliniais vamzdynais keliauja atitinkamai į pirmą arba antrą vandentiekio stotis, kur nugeležinimo filtruose pašalinama geležis, vanduo dezinfekuojamas natrio hipochloritu ir tuomet jau tiekiamas į miesto vandentiekio tinklus vartotojams.
Alytiškiai gali būti ramūs: jau daugybę metų iš eilės vartotojams tiekiamame geriamąjame vandenyje mikrobiologinė tarša neaptikta. Pagal indikatorinius rodiklius, tokius kaip spalva, drumstumas, bendroji geležis, amonis, permanganato skaičius, manganas, elektrinis laidumas – miesto vanduo atitinka keliamus reikalavimus. Toksinių rodiklių – nitratų, nitritų, arseno, chromo, vario, nikelio, gyvsidabrio, cianido ir kt. – nustatytų koncentracijų vertės yra minimalios arba žemiau aptikimo ribos (nitratų netgi 20 kartų mažiau negu leidžia Lietuvos Higienos norma, nitritų dažniausiai iš viso neaptinkama).
Atestuotos įmonės laboratorijos vykdoma kokybės priežiūra apima vartotojams paduodamo vandens tyrimus ir vartotojams patenkančio vandens tyrimus. Atestavimo pažymėjimas suteikia teisę bendrovės laboratorijai atlikti 19 skirtingų geriamojo vandens kokybės rodiklių matavimų, tai mikrobiologinių, toksinių (cheminių), indikatorinių ir radiologinių rodiklių matavimai. Dažniausiai yra vykdomi mikrobiologinių ir indikatorinių rodiklių matavimai.
Kai kurie iš jų (amonis, spalva, savitasis elektros laidis, bendroji geležis, vandenilio jonų koncentracija, kvapo slenkstis, skonio slenkstis, drumstumas, koliforminės bakterijos, žarninės lazdelės) yra atliekami beveik kiekvieną dieną. Toksinių rodiklių matavimai atliekami vieną kartą per metus.
Reikia priminti, kad nors į vandentiekio tinklus paduodamas kokybiškas, atitinkantis higienos normos reikalavimus geriamasis vanduo, vartotojai retkarčiais gauna vadinamąjį „rudą“ vandenį. To priežastis – dideli vamzdynų skersmenys, netinkama vamzdynų medžiaga (didžioji vandentiekio tinklų dalis pastatyta tarybiniais laikais, vamzdynų vidus nepadengtas specialia medžiaga, neleidžiančia vamzdynams rūdyti ir kauptis rūdims), avarijos vandentiekio tinkluose. Atkreiptinas dėmesys, kad „rudas“ vanduo nėra pavojingas sveikatai, jis tik neestetiškai atrodo, gadina skalbinius, apneša rūdimis sanitarinius, buitinius prietaisus.
Kokios geriamojo vandens atsargos Alytuje?
Šių metų spalio 30 d. Iš Lietuvos geologijos tarnybos prie aplinkos ministerijos gautas leidimas naudoti žemės gelmių išteklius ( išskyrus angliavandenilius) ir ertmes. Jame nurodyta, kad leidžiama naudoti Vidzgirio, Radžiūnų ir Strielčių vandenviečių geriamojo gėlo požeminio vandens išteklius:
Radžiūnų vandenvietėje išžvalgyti ir aprobuoti ištekliai sudaro 19800 kub.m per parą; leidžiama naudoti iš eksploatacinių vandeningųjų sluoksnių: kvartero tarpmoreninio, Viršutinės kreidos, Apatinės kreidos. Realiai įsisavinti ištekliai sudaro 10800 kub.m per parą;
Strielčių vandenvietėje išžvalgyti ir aprobuoti ištekliai sudaro 27000 kub.m per parą; leidžiama naudoti iš eksploatacinių vandeningųjų sluoksnių: kvartero tarpmoreninio vandeningojo sluoksnio;
Vidzgirio vandenvietėje išžvalgyti ir aprobuoti ištekliai sudaro 13700 kub.m per parą; leidžiama naudoti iš eksploatacinių vandeningųjų sluoksnių: kvartero tarpmoreninio vandeningojo sluoksnio.
Viso ištekliai sudaro 60500 kub.m per parą, realiai išgaunama iki 10000 kub.m per parą.
Šiais metais buvo rekonstruota vandentiekio stotis, esanti šalia administracinio pastato – kokia šio projekto nauda?
Projektas „Alytaus vandens gerinimo įrenginių rekonstrukcija“ apima vandentiekio stoties adresu Pulko g. 75, Alytuje rekonstravimą (vandens ruošyklos, švaraus vandens rezervuarų, II kėlimo siurblinės, inžinerinių tinklų, bei priklausinių), tai yra: naujos įrangos tiekimą, išbandymo ir paleidimo-derinimo darbus, įmonės personalo apmokymą. Rekonstravimo metu buvo nugriautas vandens bokštas, kuris prie naujos technologijos tapo nereikalingas.
Projektas įgyvendinamas pagal 2014–2020 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programą, jo vertė – 2,43 mln. EUR, iš jų beveik 2,3 mln. EUR – ES lėšos.
Iki rekonstrukcijos šioje vandentiekio stotyje buvo eksploatuojama 80% susidėvėjusi technologinė įranga, todėl, kilus poreikiui, pvz., dėl remonto, laikinai atjungus vieną vandentiekio stotį, likusi vandentiekio stotis sunkiai būtų patenkinusi Alytaus miesto vartotojų ir abonentų geriamojo vandens poreikius. Senosios vandentiekio stoties vamzdynai buvo plieniniai, nepadengti antikorozine danga, nepatikima ir sunkiai valdoma uždaromoji armatūra, pastatų išorės ir vidaus apdaila buvo morališkai ir fiziškai atgyvenusi, pastatų ir statinių denginio plokštės pažeistos korozijos. Stoties ir jos įrenginių valdymas buvo rankinis. Dėl visų šių priežasčių blogėjo paruošiamo geriamojo vandens rodikliai, nebuvo patikimas vandens tiekimas vartotojams. Taigi, projekto dėka visi minėti statiniai buvo atnaujinti, o technologinė ir kita įranga pakeista nauja. Visi technologiniai procesai automatizuoti ir aprūpinti reikiamais proceso stebėjimo, kontrolės ir matavimo prietaisais. Procesai valdomi ir nuotoliniu būdu iš centrinės dispečerinės. Taigi, įgyvendinus projektą, Alytaus m. vartotojai nenutrūkstamai aprūpinami kokybišku geriamuoju vandeniu, vandens stoties darbas yra saugus ir patikimas. Tačiau dėl miesto vandentiekio tinkluose pasitaikančių avarijų tikrai patikimas vandens tiekimas bus užtikrintas rekonstravus ir kitą vandentiekio stotį Putinų g.82.
