Mažai kas drįstų ginčytis, jog menas – vienas labiausiai vertinamų ir svarbiausių dalykų žmogaus gyvenime. Žinomas Lietuvos animatorius Meinardas Valkevičius antradienį surengė animacinių filmukų peržiūras bei unikalias kūrybines dirbtuves po plaučių ligų pulmonologijos skyriuje atsigaunantiems vaikams.
Čia mažieji gerą pusdienį galėjo ne tik mėgautis filmukais, bet ir su animatoriaus pagalba kurti juos patys. Tiek skardaus vaikiško juoko, krykštavimo ir gerų emocijų sanatorijos personalas sako neregėję jau seniai.
Menas gydo
„Kai po sunkios plaučių ligos – tuberkuliozės, sanatorijoje tenka praleisti mėnesį, du, pusmetį o kartais net pusantrų metų, suprantama, kad vaikas jaučiasi izoliuotas, atskirtas nuo draugų bei artimųjų, man labai norisi praskaidrinti tą pilką ir nykią kasdienybę bei įnešti kiek įmanoma daugiau pozityvių jausmų, suteikti vaikui galimybę kažką apčiuopiamo sukurti pačiam” – kalbėjo Valkininkų pulmonologiniame skyriuje gydomiems vaikams kūrybinę stovyklą surengęs žinomas Lietuvos animatorius Meinardas Valkevičius.
Menininkas su mažaisiais ligoniukais ne tik žiūrėjo animacinius filmukus bei pasakojo jų atsiradimo istoriją, bet ir iš plastilinu nulipdytų figūrėlių kartu kūrė ir padovanojo vaikams trumpametražius filmukus. „Noriu, kad jie ne tik šiandien galėtų džiaugtis tuo ką sukūrė, gal po metų ar penkerių vaikas dar kartą pažiūrės savo paties sukurtą filmuką ir supras meno galią – juk neįmanoma nepastebėti kaip dabar žiba jų akys, o mažos rankytės kuria didelius stebuklus, gal kažkuris jų nepamirš mano pamokos ir taps dar vienu animatoriumi, o gal skulptoriumi“ – viltimis dalijosi M. Valkevičius.
Socialiai pažeidžiamiems vaikams dėmesys būtinas
Vaikų sanatorijoje menininkas savo dėmesį dalijo daugiau nei trims dešimtims įvairaus amžiaus vaikų, čia jie sveiksta po persirgtos sunkios ligos – tuberkuliozės ir kaip pasakojo slaugytoja Elena, daugeliui čia esančių mažųjų toks dėmesys – būtinas.
„Deja, tačiau liga, po kurios čia sveiksta vaikučiai, dažniausiai paliečia socialiai pažeidžiamą visuomenės grupę – dažnas mūsų ligoniukas iš asocialios šeimos ar globos namų, šiems vaikams galimybės apsilankyti kine – ribotos, ir nors labai stengiamės paįvairinti jų kasdienybę, rutina ir liūdesys čia neišvengiami“ – pasakojo moteris ir mostelėjusi ranka į grupelę iš plastilino lipdančių varną, šunį ar automobilį, pridūrė, kad galimybė pamatyti kaip iš tokių paprastų daiktų gims filmukas, vaikams labai didelis stebuklas.
Kai pirmieji ledai buvo pralaužti, plastilinas ne tik sušilo nuo rankų šilumos, bet ir įgavo formas, o tos formos animatoriaus pagalba virto asmeniniu kiekvieno vaikučio filmuku, jauku ir gera buvo žiūrėti kaip iš nuostabos plečiasi mažųjų akytės, suvokus kokius stebuklus jie ką tik padarė – jų nulipdytos figūrėlės, pasirodo gali skristi, bėgti ar net plaukti… Dar ilgai vaikai Meinardo prašė išgauti vis naujus vaizdus ir visi kartu lipdė, piešė, dėliojo. Ir apie ligas, panašu, jog tikrai niekas tuo metu negalvojo – visos mintys sukosi tik apie laimingus vaikus bei galimybes padaryti viską, kad menas pasiektų kuo daugiau vaikų, suaugusių – visų, kurie dėl ribotų galimybių patys kinu ir jo suteikiamais malonumais mėgautis negali. Nes gydosi sanatorijoje, gyvena vaikų ar senelių globos namuose.
„Labai norime ir sieksime suteikti galimybę kuo daugiau žmonių„nueiti į kiną“, net jei ši kelionė – tai du žingsniai per koridorių, pora metrų per vidinį kiemą ar vienas aukštas liftu žemyn tiems, kam teko ne savo noru primiršti septintojo meno magiją“ – sakė UAB „Lietuvos kinas“ ir labdaros bei paramos fondas „Viltis-Vikonda“ bendradarbiavimo projekto „Svečiuose – kinas“ koordinatorė Vaida Kazlauskaitė.
Būtent labdaros bei paramos fondo „Viltis-Vikonda“ skirtų lėšų dėka šis projektas išvydo dienos šviesą ir turės tęstinumą bei artimiausiu metu pasieks ir kitas socialiai pažeidžiamas žmonių grupes.