Su duonos, giros, grūdų aukojimu, senoviniais ritualais ir protėvių giesmėmis garbinant senuosius lietuvių dievus ilgiausia metų diena palydėta ir Rasų šventė minėta Alytaus rajono Pavartėnų kaimo vienkiemyje. Kukliame apeigų laže sudegintas praėjusių metų šventės vainikas, į ritualinę ugnį sumesti ir šviežios duonos kepalo, kurio, leisdami laužė ir ragavo visi šventės dalyviai, likučiai.
Į laužą vaidila pylė ir giros, kurios kaušą, vėlgi siųsdami ratu bei po gurkšnį ragaudami vienas kitam kartu su linkėjimais perdavė susirinkusieji.
Nors vaidilų ir jiems pritariančiųjų giesmėmis šaukta saulė nepasirodė, vaidila kvietė džiaugtis lietumi, nuprausiančiu veidus ir viską aplink.
Pasibaigus ritualui uždegtas didžiulis Rasų laužas, kurio dūmai, ugnis ir garsios giesmės bei kovos žaidimus lydintys šūksniai turėjo išvaikyti trumpiausią metų naktį savo puotas keliančias tamsiąsias dvasias.
