Jeigu aktyviajai Alytaus Piliakalnio progimnazijos penktokei Svajai Romanovaitei tektų rinktis lankyti tik vieną būrelį ir mokytis dešimtukais ar lankyti visus mėgstamus užsiėmimus ir turėti žemesnį pažymių vidurkį, tai ji neabejodama pasirinktų antrąjį variantą. Be to, ji jau dabar žino, kuo norėtų būti užaugusi.
„Aš matau, kaip ji mėgaujasi savo veiklomis, kaip tai jai svarbu, todėl nesistengiu jos atkalbėti nuo kasmet besiplečiančio užsiėmimų pasirinkimo“, – taip apie savo veikliąją, jauniausią šeimoje atžalą kalbėjo Svajos mama Dalia.
Gabumams palanki aplinka
Po vieną ar du būrelius kiekvieną dieną turinti mergaitė šiuo metu iš viso lanko tris – lietuvių liaudies šokius ansamblyje „Tarškutis“, linijinius šokius mokykloje ir Jaunimo centre groja smuiku, muzikos pamokose – dūdele, jai patinka muzikuoti ir kitais pritariamaisiais instrumentais.
Grojanti mergaitė mėgsta ir uždainuoti. „Dažniausiai dainuoju duše“, – atviravo Svaja. Jai nesvetimas ir poezijos skaitymas, teko dalyvauti meninio skaitymo konkursuose. Penktokė labiausiai žavisi Salomėjos Neries kūryba. „Deklamuodama eilėraščius sugebu atsipalaiduoti, man nesunku perteikti jų nuotaiką“, – pasakojo mergaitė, kurios namuose lentynos nukrautos įvairių konkursų diplomais, apdovanojimais.
Gabumų įvairove pasižyminti Svaja įsitikinusi, kad jos veiklumui reikšmės turėjo tai, kad nuo vaikystės buvo apsupta muzikos ir šokių. „Mano mama yra šokių mokytoja, tai ir aš trypčiojau nuo mažų dienų. Vyresnieji broliai muzikuoja, taigi, jų pavyzdys mane paskatino taip pat groti“, – pasakojo mergaitė.
Svajoja būti dizainere
Laisvalaikiu į rankas ji ima pieštuką ir piešia ponius. Tai vienas mėgstamiausių jos užsiėmimų. „Man visada patiko piešti. Kartą internete stebėdama piešimo pamokėles, pamačiau piešinį, kuriame buvo pavaizduotas ponis. Nuo tada apie šiuos gyvūnus pradėjau domėtis daugiau, pabandžiau juos piešti. Galiausiai ėmiau kolekcionuoti jų figūrėles. Dabar jų turiu apie 58“, – apie savo pomėgius pasakojo vienuolikmetė.
Dėl savo hobio ir svajonės būti dizainere ji pasiryžusi kitąmet užsiėmimų sąrašą papildyti dar dviem dailės būreliais. Vienas jų – dizaino sritis. „Mama kartą užsiminė, kad norėtų turėti savo drabužių parduotuvę, tuomet sugalvojau, kad galėčiau būti dizainere ir tuos drabužius kurti“, – svajone dalijosi mažoji pašnekovė.
Būrelių lankymas ir dalyvavimas įvairiuose projektuose Svajai atvėrė galimybes pakeliauti po užsienio šalis. Jai jau teko pabuvoti Kroatijoje, Ispanijoje, Graikijoje, Lenkijoje. Labiausiai jai įstrigusi šalis buvo Kroatija. Tai pirmoji užsienio šalis, kurioje jai teko lankytis. Ateityje ją norėtų aplankyti dar ne kartą. Didžiausią įspūdį ten jai paliko kraštovaizdis, kalnai.
Savo mokyklos neiškeistų
Būrelių gausa Svajai netrukdo gerai mokytis. Ruošdama namų darbus, kasdien jiems skiria po pusantros valandos. „Man negaila laiko mokslams, nes žinau, kad gyvenime man jų tikrai prireiks. Svarbu, kad būčiau išsilavinusi“, – įsitikinusi penktokė. Labiausiai jai patinkanti pamoka – lietuvių kalba, tik dažniausiai ji nedrįsta to prisipažinti savo bendraamžiams, nes daugumai šis dalykas nepatinka.
Svaja savo mokyklos neiškeistų į jokią kitą. „Joje mokosi gyvenimo nuskriausti vaikai, kurie auga be tėvų, todėl tai puiki gyvenimo mokykla, kurioje išmoksti labiau vertinti tai, ką turi, ypač supančius žmones, artimuosius. Be tėvų likusių čia besimokančių mokinių likimai priverčia apie tai susimąstyti ir labiau branginti tai, ką turi“, – kalbėjo vienuolikmetė.
Jos įsitikinimu, dauguma kažkodėl nepalankiai vertina faktą, kad šioje mokykloje mokosi vaikai iš vaikų namų, tačiau jie nėra kitokie ir jų nereikia bijoti, ignoruoti ar kaip nors kitaip išskirti.
„Man visai nesvarbu, ar mano klasės draugas tėvus turi, ar ne, man visi jie vienodi. Juk jie dėl jų susiklosčiusio likimo nėra kalti. O mokykla yra tokia pati kaip ir visos. Mokymosi programos yra tokios pačios, be to, joje vyksta daug įvairių veiklų, kuriuose kiekvienas gali atrasti save“, – kalbėjo penktokė.
