Babriškės garsėja prasmingai, puoselėjant senovės dzūkų tradicijas, švenčiamomis Sekminėmis. Ypatingą asmenybės šviesą ir šilumą spinduliuojančio Babriškių, Senosios Varėnos ir Akmens bažnyčių klebono Pranciškaus Čivilio dėka mažutė, bet labai jauki Babriškių Šv. arkangelo Mykolo parapijos bažnytėlė daug tikinčiųjų sulaukia ir kitomis progomis.
Saulėtą spalio sekmadienį Babriškėse buvo švenčiamos didelės iškilmės. Visų geros valios žmonių dėka ir pastangomis graži akmeninė bažnytėlė vietoj senos medinės zakristijos pasipuošė nauju, iš akmenų ręstu priestatu, kurį pašventino Kaišiadorių vyskupijos vyskupas Jonas Ivanauskas. Šventę savo dalyvavimu ir giedojimu pagerbė maestro Virgilijus Noreika, kasmet dalyvaujantis su žmona Loreta, kiti garbūs svečiai.
Bažnytėlė negalėjo visų sutalpinti – į priestato šventinimo iškilmes suvažiavo ne tik babriškiečiai, parapijiečiai, bet ir daug tikinčiųjų iš svetur.
Šv. Mišias aukojo Kaišiadorių vyskupijos vyskupas Jonas Ivanauskas, Kaišiadorių vyskupo generalvikaras mons. teol. dr. Algirdas Jurevičius ir Merkinės parapijos dekanas, bažnytinės teisės daktaras, kunigas Robertas Rumšas.
Savo pamoksle vyskupas kalbėjo apie tikėjimo prasmę žmogaus gyvenime. „Krikšto metu mes gavome Dievo dovaną – tikėjimą. Ši Dievo dovana nepriklausoma nuo mūsų. Tačiau nuo mūsų priklauso, kaip mes su ja gyvename, ir kiek mus tikėjimas veda per gyvenimą. Juk tikėjimas duoda gyvenimui visai kitą prasmę. Gyvenimo prasmė – gyventi tikėjime ir meilėje. Tikėjimas svarbus kančioje. Tikint net ir labai sunki kančia suteikia jėgų nepalūžti. Dievas nori, kad mes nepaklystume. Tikėjimas džiaugsme neleidžia žmogui apsvaigti. Tikėjimas jungia į bendruomenę. Vedami tikėjimo, jaučiame Dievo rūpestį, tai žadina kartu veikti, padaryti daug daugiau negu po vieną. Juk ir šį bažnyčios priestatą atnaujinote vedami tikėjimo. Linkiu būti drąsiais ir toliau dirbti prasmingus darbus“,– kvietė vyskupas.
Šv. Mišias papuošė ir ypatingą maldos nuotaiką savo giesmėmis sukūrė maestro Virgilijus Noreika, Monika ir Simona Juknevičiūtės, choristai bei vargonais grojęs Antanas Laugalys.
Pašventinęs dailiai įrengtą bažnyčios priestatą, vyskupas Jonas Ivanauskas pasidžiaugė gražiais ir labai dvasingais maldos namais, kurie kaskart aidi gyvu tikėjimu. „Dėkoju visiems už indėlį į Dievo namų atnaujinimą. Už tai ypatingai ačiū, kunige Pranciškau. Dėkojame už Tavo meilę ir gerumą, už nuolatinį rūpestį žmonėmis. Visiems solistams, vargonininkui ir choristams dėkoju už profesionalų ir maldingą Šv. Mišių papildymą. Dėla Jūsų jaučiamės kaip dangaus prieangyje. Ačiū visiems, brangieji, už šitą šventę“, – dėkojo vyskupas J. Ivanauskas.
Po Šv. Mišių parapijos klebonas, kun. Pranciškus Čivilis padėkojo visiems šios parapijos rėmėjams ir pagalbininkams. Jis pažymėjo, kad „šita diena parapijos metraštyje yra istorinė, įsimintina. Ir padrąsinanti, tad reikia neabejoti ir drąsiai daryti gerus darbus. Tai tęskime juos drauge“. Atsidėkodamas visiems, kurie prisidėjo, kad priestatas būtų pastatytas, bei kitiems šios parapijos rėmėjams ir pagalbininkams už materialinius ir dvasinius nuopelnu, kunigas Pranciškus Čivilis apdovanojo juos architekto Brunono Bakaičio sukurtais paauksuotais proginiais ženkleliais su Bobriškių bažnyčios vaizdu. Nebuvo pamirštas nė vienas žmogus, bent mažą darbelį nuveikęs vardan parapijos.
Tačiau didžiausia padėka už šį priestatą, kuris iškilo per nepilnus metus laiko, o jam ręsti lauko riedulius aukojo vietiniai ūkininkai, bei daugybę kitų prasmingų darbų – klebonui P.Čiviliui. Kunigas nusipelno didžiausios pagarbos, nes po Bažnyčią jis sugeba pastatyti kiekvieno jį pažįstančio žmogaus širdyje, savo šviesa uždega ir kitus.
Po iškilmių bažnytėlėje rūpestingasis parapijos klebonas Pranciškus Čivilis visus sukvietė į klebonijos sodelį pabendrauti ir pasivaišinti.
Buvo visomis prasmėmis jautriai iškilminga diena, už kurią viso dalyvavusieji iškilmėse nuoširdžiai dėkoja gerbiamam kunigui Pranciškui.