Keturiolikmetei alytiškei Miglei Dainauskaitei nustatytas autizmo spektro sutrikimas, tačiau jis netrukdo mergaitei sėkmingai mokytis Alytaus šv. Benedikto gimnazijoje ir užsiimti mėgiama veikla – jodinėti žirgais, mokytis dainuoti ir svajoti – tapti jojimo trenere.
Nuo mažens, anot Miglės mamos Kristinos Dainauskienės, dukra buvo išskirtinis vaikas. „Jai sunkiau sekėsi mokslai. Miglei besimokant penktoje klasėje, dukros išskirtinumą pastebėjo matematikos mokytoja ir Miglė buvo nusiųsta į Pedagoginę psichologinę tarnybą. Vėliau jai buvo nustatyta sunki autizmo forma“, – pasakoja mama.
Vis tik, bėgant metams, dukra vis mažiau išsiskiria iš kitų vaikų. „Ji labai socializavosi. Gal jai padėjo Alytaus muzikos mokykla? Nuo mažens ji drąsiai lipo į sceną ir nejautė baimės“, – svarsto mama.
Iš tiesų iš pažiūros Miglė – niekuo iš kitų neišsiskiriantis vaikas, kurį žavi žirgai. Vos pokalbiui pakrypus apie juos, nuo Miglės veido nedingsta šypsena – mergaitė noriai ima dalytis emocijomis bei istorijomis, kurias jai teko patirti jodinėjant šiais jos be galo mylimais gyvūnais.
„Viskas prasidėjo nuo didelės meilės gyvūnams. Pamenu, kai būdama maža – tuomet man buvo gal ketveri, mieste vykusios šventės metu pirmą kartą užlipau ant ponio. Tada labai bijojau, bet išdrįsau pajodinėti, o pajodinėjusi supratau, kad man tai patinka“, – savo pirmąją pažintį su jojimu prisimena Miglė.
Vėliau Miglė išdrįso pamėginti joti ant žirgo. Ir tuomet tas pirmasis kartas mergaitei kėlė didelę baimę, tačiau ją Miglei greitai pavyko nugalėti. „Mane pasodino ant tokios baltos kumelės ir aš pajutau, kad man labai patinka joti“, – prisimena Miglė.
Būdama dešimties, Miglė pradėjo domėtis konkūriniu jojimu ir apie norą išbandyti šią žirginio sporto rūšį prasitarė mamai. Mama neprieštaravo šiam dukros norui, tačiau išsipildyti jam taip greitai, kaip Miglei norėjosi, nebuvo lemta – Alytuje nebuvo žirgyno.
Prabėgus dar keleriems metams, Miglei teko apsilankyti draugės gimtadienyje, kuris buvo švenčiamas nuotykių parke „Tarzanija“. Šventės metu mergaitė sužinojo, kad mokytis jodinėti būtų galima čia pat veikusiame žirgyne „Brigitos žirgai“. „Ten jojimo užsiėmimus lankiau du mėnesius. Po dviejų mėnesių man teko pereiti lankyti dailųjį jojimą į „Harmony Park“, nes šį žirgyną uždarė“, – pasakoja Miglė.
Dailiojo jojimo užsiėmimai jaunajai raitelei buvo labai naudingi – ji išmoko taisyklingai sėdėti ant žirgo. Visgi ši žirginio sporto šaka Miglei nebuvo prie širdies – ją labiau traukė konkūrinis jojimas, tad mergaitei buvo pasiūlyta pereiti treniruotis į Balkasodyje įsikūrusį „Royal Horse Resort“ žirgyną.
Tad dabar jau septynis mėnesius du kartus per savaitę Miglė važinėja į treniruotes Balkasodyje ir džiaugiasi ją joti mokančiais treneriais, į kuriuos labai nori lygiuotis. „Norėčiau pasiekti tokių aukštumų, kokių pasiekė žirgyno trenerė Aistė Šulskytė, kuri ne tik gerai joja, bet ir dalyvauja įvairiuose čempionatuose bei užima aukštas vietas. Žirgynas gali didžiuotis tuo, kad turi tokią trenerę“, – gražių žodžių vienai iš trenerių negaili mergaitė. Dabar keturiolikmetę treniruoja kita trenerė – Dominyka. „Ji puikiai mane supranta. Niekada ant manęs nerėkia. Viską aiškiai paaiškina ir parodo“, – džiaugiasi Miglė.
„Žirgas man yra grožį ir harmoniją įkūnijantis gyvūnas. Jis yra man kaip draugas. Jo nereikia bijoti“, – teigia Miglė, pokalbio dieną gyvenusi pasiruošimo jos laukusioms pirmosios jojimo varžyboms nuotaikomis.
Lapkričio 30 d.–gruodžio 1 d. Miglė kartu su kumele Hirse dalyvavo varžybose „Royal Horse Resort taurei laimėti“.
Pasibaigus jojimo treniruotėms Miglė nemažai laiko skiria kitai mėgiamai veiklai – dainavimui. Dainuoti ji pradėjo būdama trejų. „Viskas prasidėjo nuo to, kad aš tiesiog niūniuodavau tai, kas man šaudavo į galvą. Tuomet mama mane pradėjo mokyti dainuoti vaikiškas daineles, o šešerių aš pradėjau lankyti dainavimą pas dainavimo mokytoją Stasį Mikalonį, dar po poros metų – Muzikos mokyklą“, – pasakoja Miglė.
Penkerius metus Muzikos mokyklą lankanti Miglė čia mokėsi ir groti pianinu, o vėliau pradėjo groti smuiku. Šiuo instrumentu Miglė groja kiek daugiau nei metus. Gabi keturiolikmetė dar lanko ir chorą, tačiau labiausiai mergaitę žavi žirgai. „Nemeluosiu – iš visų popamokinių veiklų, kuriomis aš užsiimu, man labiausiai patinka jojimas“, – prisipažįsta gyvūnus mylinti ir namuose šunį Čipą, iš prieglaudos „Keturkojo viltis“ parsivežtą katę Tautę ir papūgą auginanti Miglė.