Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninės medikai prisideda prie jau šeštą kartą Lietuvos širdies asociacijos organizuojamos prevencinės miokardo infarkto savaitės „Auksinės valandos“, siekiančios atkreipti gyventojų dėmesį į miokardo infarktą. Labai svarbu, kad jo ištikti žmonės laiku kreiptųsi į medikus.
„Nors medicina žengia į priekį, atsiranda naujų technologijų ir vaistų, galimybės padėti pacientui yra tikrai didelės, daug kas priklauso ir nuo paties paciento. Labai svarbu, kad jis laiku kreiptųsi į gydytojus. Tuomet medikai galės maksimaliai padaryti viską, kad būtų užkirstas kelias nelaimei“, – sakė Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninės direktoriaus pavaduotojas medicinai, anesteziologas-reanimatologas Dmitrij Kačiurin.
Pajutote stiprų, gniaužiantį skausmą už krūtinkaulio ar širdies plote? Vaistai nepadeda, bet vis tiek bandote raminti save, kad gal iki rytojaus praeis? Nelaukite, nes tai gali būti klastingojo miokardo infarkto požymiai. Per pirmąsias dvi valandas nuo infarkto pradžios suteikta profesionali pagalba gali išgelbėti gyvybę, o delsiant rytojaus gali ir nebūti.
Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninės medikai ragina rūpintis savo sveikata, atpažinus galimus miokardo infarkto simptomus, nedelsiant kviesti greitąją medicinos pagalbą ar vykti į priėmimo skyrių.
Deja, vis dar daug pacientų į gydytojus kreipiasi per vėlai. Septyni iš dešimties žmonių atvyksta pavėluotai, kada pilnavertišką pagalbą suteikti jau neįmanoma, tik belieka kovoti su pasekmėmis.
„Tos dvi valandos – labai reikšmingos. Tai laikas, per kurį pacientas, pajutęs pirmuosius miokardo simptomus, turi atvykti pas gydytoją ir jam pradedama teikti pagalba, atveriama kraujagyslė. Atvykus laiku, tikimybė išgelbėti paciento gyvybę ir išvengti skaudžių pasekmių – žymiai didesnė.
Per pirmas dvylika valandų atverta užsikimšusi kraujagyslė duoda didžiausią efektą. Tai arba visiškai sustabdo miokardo infarkto tolesnį vystymąsi, arba žymiai sumažina pakenkimą raumeniui“, – apie laiko svarbą ištikus miokardo infarktui pasakojo Reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriaus vedėja Irena Stanevičienė.
Pasak I. Stanevičienės, daugelis į ligoninę atvyksta pavėluotai, nes pajutę skausmus už krūtinkaulio įsivaizduoja, kad jiems skauda skrandį, sutriko virškinimas ir į ligoninę atvyksta po dviejų parų. Tuomet širdies raumuo būna stipriai pažeista, įvyksta komplikacijios, žmogaus gyvybę išgelbėti būna kur kas sudėtingiau.
Pagrindiniai miokardo infarkto požymiai – gniaužiantis skausmas krūtinėje, kairėje pusėje, pereinantis į kaklo sritį, nepriklausantis nuo kvėpavimo ar kūno judesių. Skausmas tęsiasi daugiau kaip 20 minučių, tirpsta ranka.
Kartais tokių požymių gali ir nebūti. Apie infarktą išduoda ir iš niekur nieko atsiradęs dusulys, silpnumas, sutrikęs širdies ritmas.
Širdies kraujagyslių ligos – labai klastingos, kartais žmogus gali blogai nesijausti, bet atlikti tyrimai išduoda apie gresiantį infarktą. Todėl labai svarbu profilaktiškai apsilankyti pas šeimos gydytoją, pasitikrinti sveikatą.
Ne mažiau pavojinga ir skaudžių pasekmių galinti turėti liga yra insultas.
Žmogus sąmoningas, bet jam sutriko kalba? Persikreipė veidas suparalyžiuotas ar nutirpo viena ar dvi tos pačios pusės galūnės? Žmogus negali iškelti rankos? Tai pagrindiniai insulto požymiai, kuriuos pastebėjus, reikia nedelsiant kreiptis į gydytoją, nes laiko limitas, kada galima efektyviai padėti žmogui, čia dar trumpesnis.
Gydytojo neurologo Kęstučio Juknelio teigimu, ištikus insultui, svarbiausios yra pirmos keturios su puse valandos. Būtent per tiek laiko galima efektyviai ištirpinti susidariusi krešulį ir užkirsti kelią skaudiems šios ligos padariniams.
„Labai svarbu, kad vos tik pajutus pirmuosius insulto požymius, pacientas kuo greičiau patektų pas gydytojus. Būtina per valandą nuo simptomų pradžios pradėti gydymą“, – sakė K. Juknelis.
Yra dvi insultų rūšys. Dažniausiai pasitaiko išeminis insultas, kai arterijoje susidaręs kraujo trombas užkemša kraujagyslę. Retesnis – hemoraginis insultas, kada plyšus smegenis maitinančiai arterijai, kraujas išsilieja į smegenis ir į kitus audinius.
Gydytojai pabrėžė, kad insulto simptomus turėtų žinoti visi – ir paaugliai, ir senyvo amžiaus žmonės. Neretai žmonės, matydami, kad artimajam pasireiškia minėti požymiai – galūnių tirpimai, kalbos sutrikimai, veido iškreipimas – nesuvokia, kad šeimos nariui gresia insultas ir būtina tuoj pat vykti į ligoninę.
Praėjusiais metais į Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninę kreipėsi 194 pacientai, ištikti miokardo infarkto, ir 451 pacientas, pajutęs insulto simptomus.
„Skaičiai tikrai nemaži. Kad pacientams galėtumėme padėti mes, jie ir patys turi rūpintis savimi, nedelsti, neatidėlioti, atvykti pas gydytojus, kad klastingos ligos būtų pradedamos kuo greičiau gydyti“, – sakė D. Kačiurin.
Norint apsisaugoti nuo miokardo infarkto ar insulto grėsmės, būtina sveikai gyventi, maitintis, atsisakyti žalingų įpročių, vengti streso. Tačiau kartais klastingosios ligos užklumpa ir tuos, kurie jokių žalingų įpročių neturi ir propaguoja sveiko gyvenimo būdą. Nė vienas nuo to neapsaugotas, tačiau greita reakcija, net ir ištikus nelaimei, gali padėti įveikti ligą.
Kasmet miokardo infarktas, insultas nusineša ne vieno žmogaus gyvybę. Pagal sergamumą širdies kraujagyslių ligomis, Lietuva yra viena pirmaujančių Europoje.