Nuo šiol alytiškiai, keliaujantys Alytaus pėsčiųjų ir dviračių taku pro senąją Alytaus geležinkelio stotį, turės, kur stabtelti. Čia, ant senojo išlaipinimo perono, atsirado nuotaikingas piešinys ir žodžiai – ištrauka iš Jurgio Kunčino novelės. Taip senąją geležinkelio stotį alytiškiams sumanė priminti Alytaus Jotvingių gimnazijos bendruomenė.
Išties, ryškiai raudonas traukinys, geltonas kaspinas ir baltos raidės jau iš toli atkreipia dėmesį ir traukte trauke prieiti arčiau ir paskaityti.
Alytaus Jotvingių gimnazijos direktorius Kęstutis Miliauskas prisipažino, kad idėja alytiškiams priminti istorinį pastatą gimė jam pačiam, dažnai važinėjančiam dviračiu.
„Šis pastatas geležinkelio stotimi buvo jau 19 amžiaus pabaigoje, tik paskui, kai tiltą per Nemuną subombardavo, ilgus dešimtmečius Alytus neturėjo geležinkelio. Vėliau, 1956-1957 metais buvo pradėtas tiesti geležinkelis, tik dabar jau iš kitos pusės – per Marijampolę, Krosną, Simną. Šis pastatas vėl tapo geležinkelio stotimi“, – pasakojo K. Miliauskas.
Anot jo, būtent tuo metu Jurgis Kunčinas parašė vaizdžią, šiek tiek ironišką novelę apie geležinkelio tiesimą į Alytų ir geležinkelio stoties pastato įrengimą „Per Simną ir Krosną…“. „O kai stotelę apkaišė jaunais, ką tik nukirstais berželiais, ir įvairiaspalviais kaspinais, ji atrodė kaip tikras žalumoj skęstantis rūmas“, – novelėje rašė Jurgis Kunčinas. Ši citata ir „nugulė“ ant senojo perono.
K. Miliausko idėją padėjo įgyvendinti Jotvingių gimnazijos bendruomenė. Pirmiausia buvo nupieštas eskizas, kuris antradienio popietę perkeltas ant perono.
Gimnazistės J. Kunčino žodžius ant grindinio piešė apie dvi valandas, o rezultatas pradžiugino ne tik mokyklos bendruomenę, bet ir praeivius.
„Labai noriu padėkoti Alytaus miesto vicemerei Valei Gibienei už entuziastingai priimtą mūsų idėją ir įmonei „Lankava“ už suteiktas priemones“, – sakė K. Miliauskas.