Alytaus miesto savivaldybės sprendimu patvirtinta naujoji rinkliavos už atliekų tvarkymą apskaičiavimo tvarka turi būti sustabdyta, miesto savivaldybės sutartis su Alytaus regiono atliekų tvarkymo centru (ARATC) ir šios įstaigos sąnaudų pagrįstumas peržiūrėtas, o savivaldybės inicijuojamo ARATC audito atsisakyti kaip perteklinio.
Tokie reikalavimai skambėjo pirmadienio vakarą vykusiame gyvenamųjų namų bendrijų pirmininkų, miesto gyventojų, Lietuvos Respublikos Seimo nario Roberto Šarknicko ir Alytaus miesto savivaldybės vadovų susitikime.
Atliekų rinkliava Alytuje buvo nekeista nuo 2008 metų, politikams nesiryžtant priimti nepopuliaraus sprendimo kelti kainas. Dabar patvirtinta naujoji rinkliava ir kainos gyventojams, kartu pažadant atlikti ARATC veiklos auditą ir tvarką tobulinti atsižvelgiant į jo išvadas.
Pusantro euro per mėnesį – daug ar mažai?
Susitikimas buvo skirtas diskusijai apie vasario pradžioje patvirtintą rinkliavos apskaičiavimo tvarką. Pagal ją nuo šių metų liepos pirmos dienos rinkliava būtų skaičiuojama, įvertinant dvi jos dedamąsias dalis: kintamą ir pastovią. Tokia nuostata įtvirtinta Vyriausybės nutarime, numatančiame, kad į pastovią rinkliavos dalį turi būti įtrauktos visos atliekų tvarkymo sistemos sąnaudos.
Kintamąją rinkliavos dydžio dalį, moka tik tie, kas atliekas „gamina“, naudojasi nekilnojamuoju turtu. Ši dalis turi būti apskaičiuojama pagal kiekviename objekte susidarančių atliekų kiekį. Vyriausybės nutarimu patvirtintose taisyklėse numatyta, kad kintamoji dalis gali būti nustatoma pagal naudojamų komunalinių atliekų konteinerių skaičių ir dydį; skaičių, dydį ir ištuštinimo dažnį, atiduodamų komunalinių atliekų svorį arba atiduodamų mišrių komunalinių atliekų svorio normą jeigu ji savivaldybės sprendimu nustatoma. Kurį iš šių parametrų pasirinkti, turi apsispręsti savivaldybės.
Alytaus miesto savivaldybėje nuspręsta individualių namų gyventojams kintamąją dalį skaičiuoti pagal konteinerių dydį ir ištuštinimo dažnį, daugiabučių namų gyventojams – pagal patvirtintą atliekų normą vienam kvadratiniam metrui. Ta norma kasmet bus keičiama pagal surinktų atliekų kiekį.
Skaičiuojant rinkliavą pagal naująją sistemą vieniems ūkio subjektams ji brangs, kitiems pigs. „Gyvenu 55 kvadratinių metrų bute. Pagal naują sistemą už atliekų tvarkymą per mėnesį mokėsiu pusantro euro daugiau nei iki šiol. Ar tai – dideli pinigai?“, – susitikime su gyventojais klausė Alytaus miesto savivaldybės direktorius Vytautas Jastremskas, primindamas, kad dabartinė rinkliavos kaina patvirtinta prieš devynerius metus ir per tą laiką daugelis paslaugų pabrango gerokai daugiau.
„Tiems, kas gyvena gaudamas 200 per mėnesį, pusantro euro yra daug“, – nuskambėjo atsakymas iš salės. V. Jastremskas priminė, kad mažas pajamas gaunantiems rinkliava nesikeis, jie ir toliau mokės ne daugiau kaip dabar – 1 proc. nuo savo pajamų, t.y. 2 eurus.
Bendrijos pasiryžusios dalyvauti eksperimente
Į susitikimą atėję gyventojai piktinosi sulaukę per mažai informacijos apie naują rinkliavą. Žmonės svarstė, kaip būtų galima išvengti nesusipratimų, apskaičiuojant atliekų kiekį bendro naudojimo konteineriuose, į kuriuos savo atliekas atveža ir išmeta nežinia kur gyvenantys asmenys. Pasigirdo nuogąstavimų, kad savivaldybės skola ARATC‘ui ateityje dar didės dėl numatytų rinkliavos lengvatų socialiai remtiniems asmenims.
Vieno daugiabučio namo bendrijos pirmininkė teigė, kad mišrių atliekų bendro naudojimo konteineriuose būtų gerokai mažiau, jei ir prie daugiabučių būtų pastatyti konteineriai žaliosioms atliekoms. „Pažiūrėkit, kokios daugiausia mūsų atliekos – visokios lupenos. Pakuotes išrūšiuojam, jei turėtume galimybę daržovių atliekas sumesti į kompostą, mišrių atliekų beveik nebūtų“, – kalbėjo alytiškė.
Galimybių rūšiuoti atliekas teigė pasigendantys ir kiti susitikimo dalyviai.
Kelių bendrijų pirmininkai patikino, kad sutiktų dalyvauti eksperimente, bandant nustatyti, kiek iš tiesų atliekų pagamina konkretaus daugiabučio gyventojai. Tam reikėtų įrengti atskiras, rakinamas kiekvienam namui ar keliems jų priskirtas konteinerių aikšteles.
Tokia praktika taikoma daugelio užsienio šalių. Prieš pora metų toks pasiūlymas buvo teikiamas ir Alytuje. Tačiau tai brangiai kainuotų. „O investicijos anksčiau ar vėliau suguls į kainą“, – priminė administracijos direktorius V. Jastremskas.
Vienas iš susitikimo iniciatorių, miesto savivaldybės tarybos narys Sigitas Leonavičius svarstė, kad tokioms aikštelėms įrengti būtų galima panaudoti dabar esančius konteinerius ir tai būtų pigiau nei įrenginėti planuojamus požeminius konteinerius. „Jei norime, kad būtų gražiau, turime investuoti į požeminius“, – pastebėjo V. Jastremskas.
Tai prilygsta išbuožinimui!
Bet susitikimo dalyviai šįkart buvo nusiteikę diskutuoti ne apie grožį, o apie pinigus ir socialinį teisingumą.
„Mokėjimas pagal kvadratinius metrus sukuria labai didelę socialinę neteisybę. Tai prilygsta išbuožinimui“, – teigė politikas S. Leonavičius.
Jo įsitikinimu, visas susidarančias atliekas galima suskaičiuoti, o jų tvarkymo sąnaudas galima sumažinti sudarant atliekų vežimo sutartis tiesiogiai su vežėjais, o ne per tarpininką ARATC, kaip yra dabar. Politiko teigimu, taip Alytaus miesto savivaldybė galėtų sutaupyti apie 200 – 300 tūkstančių eurų per metus.
Tiesa, ARTAC valdybos pirmininkas, savivaldybės administracijos direktorius Kęstutis Žuromskas tuo suabejojo, teigdamas, kad savivaldybė iš viso už atliekų vežimą sumoka apie 300 tūkst. eurų per metus.
Tačiau rinkliavos skaičiavimas pagal kvadratinius metrus kliuvo daugeliui susitikimo dalyvių, įsitikinusių, kad skaičiavimas pagal gyventojų skaičių būtų teisingesnis. Į klausimą, kas skaičiuotų kiekviename daugiabutyje realiai gyvenančius žmones ir kontroliuotų jų deklaruotą gyvenamąją vietą, salėje pasigirdo atsakymas: pirmininkai!
Į ARATC siųs auditus
Pusšimtis miesto gyvenamųjų namų bendrijų pirmininkų, dar prieš patvirtinant naują rinkliavos sistemą, kreipėsi į savivaldybę, prašydami peržiūrėti atliekų tvarkymo kainodarą ir išsiaiškinti jos pagrįstumą. Jų atstovas Vytautas Kazlauskas tikino, kad aiškaus atsakymo nebuvo gauta, tad reikalavimą pakartojo dar kartą.
„Nesu prieš metodiką, bet viskam turi būti ribos ir pagrįsti išlaidų dydžiai“, – sakė V. Kazlauskas.
Išsiaiškinti išlaidų pagrįstumą ir išsklaidyti abejones padėtų nepriklausomi auditoriai. O jų Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras šiemet gali sulaukti ne vieno. Seimo narys R. Šarknickas yra kreipęsis į Valstybės kontrolę, iš kurios gavo atsakymą, kad šiemet bus atliekami RATC‘ų veiklos auditai.
Tačiau šis procesas gali užtrukti ne vienerius metus ir kol kas nėra aišku, kas konkrečiai bus audituojama.
Norėdama išsklaidyti visuomenei kylančias abejones Alytaus miesto savivaldybė savo ruožtu kreipėsi į kitas regiono savivaldybes, siūlydama atlikti Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro veiklos auditą. Tačiau jų pritarimo nesulaukė.
Alytaus miesto savivaldybė nusprendė savo iniciatyva kurti darbo grupę veiklos audito klausimams suformuluoti ir užsakyti atliekų tvarkymo centro veiklos auditą, kuris atsakytų į visus keliamus klausimus.
Dėl atstovų į šią darbo grupę kreiptasi į Aplinkos ir plėtros bei Investicijų ir biudžeto komitetus. Į darbo grupę būtų įtraukti specialistai, daugiabučių namų bendrijų, verslo, kitų suinteresuotų sričių atstovai. Klausimus ir sąlygas veiklos auditui ketinama parengti per mėnesį, po to būtų vykdomos viešųjų pirkimų procedūros, todėl audito išvadas tikimasi turėti iki liepos.
Auditas apimtų tiek pradinės sutarties tarp septynių savivaldybių sąlygų analizę, tiek strateginio planavimo proceso ir veiklos organizavimo, tiek ir technologinių procesų efektyvumo valdymą, organizavimą ir kontrolę.
Tokie pasiūlymai anksčiau buvo teikti ir tarybos komitetuose.
Tačiau susitikime tarybos narys, opozicijos lyderis Jurgis Krasnickas suabejojo dviejų auditų reikalingumu: „Kam tas auditas, jei vieną jau atliks valstybės kontrolė?“ – susitikime klausė J. Krasnickas.
Jis užsiminė apie galimybę keisti pradinę savivaldybės sutartį su ARATC, pastebėdamas, kad dabartinė yra naudinga dviem savivaldybėms: Birštono ir Druskininkų. Tačiau salėje pasigirdę siūlymai: paimam ir visai atsisakom tos sutarties, kad nedotuotume kitų, opozicijos lyderio nesužavėjo.
„Jei išeisim ir liksim vieni, nieko gero nebus. Derėkimės, ieškokime kompromiso“, – kvietė J. Krasnickas.
Jam antrino ir S. Leonavičius, pridurdamas, kad iš „ARATC-o mes niekur neišeisim ir sąvartyno kitur neperkelsim“.
Susitikime dalyvavusių politikų manymu, atliekų klausimu reikia grįžti į pradžią: parengti naują metodiką ir dėl jos diskutuoti su bendruomene. Pasak J. Krasnicko, savivaldybės tarybos Aplinkos ir plėtros komitetas rengia sprendimo projektą, kad būtų sudaryta darbo grupė naujai rinkliavos nustatymo tvarkai parengti.
Į klausimą, ar bus laikinai sustabdytas priimtas sprendimas dėl rinkliavos, K.Žuromskas atsakė: „Ne. Tai – ne administracijos kompetencija“.
Paskutinis Vyriausybės nustatytas terminas, iki kurio savivaldybės privalo pasitvirtinti rinkliavų skaičiavimo taisykles – šių metų liepos 1 diena.