Alytaus jaunimo centro jaunieji žurnalistai Seimui pateikė savo nuomonę dėl siūlymo tikrinti moksleivių daiktus, siekiant užtikrinti saugumą.
Lietuvos Respublikos Seimo Švietimo ir mokslo komitetas pradėjo Švietimo įstatymo pataisų svarstymą ir buvo paskelbęs konsultavimosi su visuomene laikotarpį.
Įstatyme siūloma įtvirtinti, kad mokinys, mokyklos vidaus tvarkos taisyklėse nustatyta tvarka arba policijos pareigūnui pareikalavus, privalo parodyti asmeninius daiktus, siekiant patikrinti, ar į mokyklą neįnešamos draudžiamos medžiagos, gaminiai ir kiti reikmenys.
„Leidimas tikrinti vaikų daiktus spintelėse neturėtų būti mokyklų noras ar nenoras, o valstybės atsakomybės klausimas, nes valstybė turi užtikrinti saugią aplinką mūsų mokiniams. Aš, kaip vaikų tėvas, norėčiau jaustis ramus, kad mano vaikas, išėjęs į mokyklą, kurioje praleidžia didžiąją dalį laiko, tikrai negaus to, kas yra draudžiama“, – pristatydamas Švietimo įstatymo pataisų projektą Seimo posėdyje sakė vienas jo iniciatorių Seimo Darbo partijos frakcijos seniūnas Viktoras Fiodorovas.
Gyventojai savo pasiūlymus dėl šio projekto turėjo galimybę pateikti iki lapkričio 6 d.
Nuomones šiuo klausimu pateikė bei Seimui nusiuntė ir Alytaus jaunimo centro jaunieji žurnalistai (vyr. medijų mokytoja Rūta Jasionienė).
„Ar reikėtų tikrinti mokyklinių kuprinių turinį?“ Erikas Zablackas paklausė savo mamos Editos. Štai koks jos atsakymas:
Aš manau, kad nieko blogo, jei kuprinės būtų tikrinamos, taip, kaip tikrinamas bagažas skrendant lėktuvu, taip, kaip tikrinamos rankinės einant į viešą renginį. Mes tame nieko blogo nematome. Atvirkščiai, aš jaučiuosi saugesnė, žinodama, kad tiek mano vaikas nieko draudžiamo neturės, nei jo draugas. Tai užkirstų kelią mokykloje platinamiems kvaišalams sužaloti mano sūnų. O kaip aš jausčiausi, jei nežinočiau, kad mano sūnus platina kvaišalus? Juk aš negalėčiau sukontroliuoti, ką vaikas veikia mokykloje, todėl pasitikiu mokytojais ar apsaugininkais, kurie tikrintų vaiko kuprinę.
*
Manau, kad, iš vienos pusės, patikrinimas yra gerai, bet ar nemanote, kad pirmiausia reikia surasti platintojus, nes, jeigu pradėsite tikrinti ir pas kai kuriuos rasite, tikrai tas nesibaigs, nes platintojai ir toliau platins, o tie, kurie vartojo, ir toliau vartos draudžiamas medžiagas, arba atsiras naujai vartojančiųjų jas.
Livita Kuncaitė
*
Aš manau, kad tikrinti mokinių kuprines yra geras sumanymas, bet jį vykdant gali kilti problemų. Visų pirma, mokytojams nederėtų atlikti šio darbo, nes nei jiems patiems patiks būti lyg siaubūnu, kurio vaikai nemėgsta, nei vaikams patiks atsiskaityti savo mokytojams. Tai turėtų daryti policininkai.
Taip pat tai gali nepatikti mokiniams, kurie nieko nesinešioja. Gal dėl to manau, kad ne visų mokinių kuprines reikėtų tikrinti, tik įtariamų. Na, o kartais galima padaryti visų mokinių kuprinių tikrinimą.
Manau, kad tikrinimai turėtų būti mokyklose, tik gerai apgalvoti ir apsvarstyti, kad tai nepažeistų mokinių teisių. Pavyzdžiui, mergaičių kuprines turėtų tikrinti moterys.
Svarbu, kad mokiniai neturėtų jaustis dėl tikrinimų nesmagiai, nes kai tai daroma neapgalvotai, supykę mokiniai gali specialiai daryti blogus dalykus, dėl kurių mes dabar nerimaujame.
Milda Jacevičiūtė
*
Manau, kad mokytojams turėtų būti suteikta teisė tikrinti mokinių kuprines ir spinteles. Tam, kad tėvai žinotų, ką jų vaikai nešasi į mokyklą, kokias draudžiamas medžiagas (jei tokių randama) naudoja ar platina. Taip pat patikros užtikrintų mokyklos ir visos bendruomenės saugumą.
Ignas Blaževičius
*
Esu už mokinių kuprinių ir spintelių patikrinimą. Šiandien mokiniai ir net jų tėvai žino tik savo teises, bet ne pareigas. Patikrinimai sustiprintų pareigos jausmą, tėvai pajaustų atsakomybę, kad ne tik mokytojas, bet ir jie turi rūpintis savo vaikais. Juk žalingi įpročiai ir pavojingos medžiagos atsinešamos iš namų, gatvės; mokiniai pinigus gauna iš tėvų, draugų, o ne iš mokytojų. Laikas tėvams pamatyti savo vaikus realybėje.
Loreta, mokytoja
*
Manau, kad mokytojos neturėtų tikrinti vaikų daiktų, nes tai užtruktų visą pamoką. Todėl manau, kad kuprines turėtų tikrintų dresuoti policijos šunys, kurie mokėtų užuosti sveikatai neigiamas medžiagas. Tai turėtų daryti bet kurią savaitės dieną. Galėtų būti ir netikėtų egzaminų, nes mokinys po patikrinimo gali atsinešti medžiagą jau kitą dieną. O kad nepastebėtų, į kurią klasę ateina policija, reiktų tai daryti 5 min. vėliau nuo pamokos pradžios.
Gustas Stepanovas
*
Manau, kad reikia tikrinti kuprines tik tada, kai yra rimta priežastis tikrinti tam tikro vaiko kuprinę. Galbūt reikėtų vyresnių vaikų kuprines tikrinti dažniau. Pavyzdžiui, kai kyla įtarimas, jog vaikas turi neleistinų medžiagų savo kuprinėje, arba įtariama, kad jis paėmė ką nors, kas nepriklauso vaikui.
Simas Degutis
*
Pirmąkart išgirdusi apie LR Seime sklandantį pasiūlymą tikrinti mokinių kuprines Lietuvos bendrojo ugdymo įstaigose pagalvojau, kad tai yra puiki idėja, kurios įgyvendinimas tikrai pakeltų saugumo lygį mokyklose. Juk kas čia blogo? Paskiri už kuprinių tikrinimą atsakingą žmogų ir jis gali bet kada paprašyti moksleivio išimti visus turimus daiktus iš kuprinės. Taip sužinai, ar paauglys su savimi nešiojasi psichotropinių medžiagų ar ne. Juk visus reikalingiausius daiktus jie nešiojasi būtent kuprinėse, tiesa?
Tačiau, manau, kad ši situacija yra žymiai keblesnė, nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Pirmiausia, kas apsiims tikrinti kuprines šalies ugdymo įstaigose? Mokytojai? Policijos pareigūnai? Mokyklos budėtoja? Šie žmonės neabejotinai ir taip turi, ką veikti kiekvieną darbo dieną. Tad gal būtų paprasčiau tiesiog leisti jiems fokusuotis į savo esamų pareigų, visokeriopai naudingų mūsų visuomenei, atlikimą?
Aišku, greičiausiai būtų įmanoma vietoje realių žmonių pasitelkti specialią įrangą, kuri tikrintų mokinių kuprines panašiu principu, kaip tai daroma daugybėje pasaulio oro uostų, valdžios institucijų ir t. t. Bet ar ir tai padėtų stipriai pažaboti Lietuvoje vilnijančią jaunimo narkomanijos bangą? Nemanau.
Tarkime, pastebėtina, jog dauguma priklausomybę nuo narkotikų turinčių jaunuolių yra geri strategai – jie kone visada ras būdų, kaip paslėpti įvairias nuodingas medžiagas nuo suaugusiųjų akių. Nesvarbu, kas tai bebūtų – mokyklos spintelė ar slapčiausias jaunuolio kambario kampelis jo šeimos bute.
Be to, nemaža dalis mokinių sugeba bent jau laikinai nuslėpti žinią apie savo polinkį į psichotropinių medžiagų vartojimą nuo savo gimdytojų, mokytojų. Taigi šiuo atveju tiek kuprinių tikrintojai, tiek ir aukštosios technologijos būtų bejėgiai siekdami priversti užkietėjusį narkomaną nutraukti šį itin žalingą įprotį, ypač jei jis vystomas už mokyklos ribų.
Tuo tikrai nenoriu pasakyti, jog naujoji idėja yra absoliučiai atmestina. Tačiau, mano manymu, derėtų labai gerai pagalvoti, kokią apčiuopiamą naudą atneštų siūlomas pokytis valstybėje. Taip pat vertėtų apsvarstyti ir galimas alternatyvas, tokias kaip, pavyzdžiui, psichologinės pagalbos mokiniams ir jų tėvams, neformaliojo švietimo prieinamumo didinimas, finansinė parama interneto vlogeriams, socialinių tinklų influenceriams, kurie savo kuriamu turiniu skatina jaunimą vengti narkotinių medžiagų.
Taja Tamkevičiūtė
*
Aš pats esu abiturientas. Puikiai suprantu, jog su šiomis įstatymo pataisomis bandoma užkirsti kelius narkotikų ir kitų psichotropinių medžiagų platinimui tarp moksleivių.
Verta pradėti nuo to, jog reikia pripažinti narkotikų problemą. Paaugliai nori vartoti. Kai žmogus nori, jį gali sustabdyti tik visiškas jo suvaržymas ir stebėjimas visą parą arba prevencija.
Net įkalinimo įstaigose patenka palyginti milžiniški kiekiai nelegalių medžiagų, o į ją visi patenkantys daiktai patikrinami itin nuodugniai. Nemanau, kad pareigūnai ar mokyklos darbuotojai, tikrinantys mokinių kuprines, kišenes, darys kažkokį poveikį. O jei tai ir sukels kokį poveikį, tik neigiamą.
Reikia suprasti, jog tokios diskusijos, veiksmai visiškai nesprendžia problemos, o ją tik gilina. Lietuvoje nuo 2017 metų galioja bene didžiausios bausmės už mažo kiekio narkotikų disponavimą be tikslo platinti. Deja, tokia politika neatnešė jokių gerų vaisių.
Mano manymu, reikia pradėti nuo sveiko požiūrio į problemas ir itin gerų prevencinių programų vykdymo šalies mastu. Galime taikyti bausmes, sodinti jaunus žmones į kalėjimus, įvaryti jiems baimes, bet ar tai tikrai išspręs problemą?
Darius Zagrebaitis