Vos paspaudus pirmajam šaltukui, kai kurie žvejai jau skuba ant ledo. Ant taip vadinamo Raižių ežerėlio Alytaus rajone sekmadienio pavakarę sutiktas žvejys teigė dėl savo saugumo nesibaiminantis ir žvejoti šią žiemą atvykstantis nebe pirmą kartą. Iš Alytaus atvykęs vyras sakė žvejojantis nuo pat vaikystės ir lig šiol šio „amato“ nemetantis. Tuo tarpu Alytaus priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnai įspėja: žvejybai ant ledo – dar tikrai netinkamas laikas.
Ant Raižių ežerėlio sekmadienio pavakarę kalbintas žvejys iš Alytaus buvo sugavęs dar tik vieną ešeriuką, o paklaustas, kokio laimikio tikisi, tikino, kad žvejyba jam – daugiau malonumas, tad netgi nėra svarbu, koks tas laimikis bus.
Vyras teigė spėjantis, kad ledas yra 5 centimetrų storio, tačiau tai jo negąsdina. Žvejys sakė, kad ilgus metus žvejojant jau gerai žino, kokių vietų privengti, kur eiti, kurie ruožai gali būti pavojingi.
„Žvejoju visą gyvenimą, nuo pat vaikystės“, – teigė jis.
Tačiau tokie bebaimiai žvejai – galvos skausmas ugniagesiams-gelbėtojams, kuriems neretai tenka gelbėti per anksti žvejoti susiruošusius, į ledą įlūžusius žmones.
„Aš sakyčiau, kad dar yra netinkamas metas eiti žvejoti ant ledo, nes oro temperatūra visą parą tikrai nebūna minusinė. Praėjusią savaitę ne vieną dieną mūsų tarnybos pareigūnai organizavo mokymus ant Dailidės ežerėlio ir patys išbandė ledo storį, praktikavosi, kaip įlūžus gelbėtis, kaip gelbėti nukentėjusį. Tai tuo metu Dailidės ežerėlio ledo storis buvo 5-6 centimetrų. O saugiu ledas laikomas nuo 7 centimetrų. Tad žvejams dar reikia palaukti“,- sakė Alytaus priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos funkcijas laikinai atliekantis Rimantas Bokmota.
Mokymai ugniagesiams-gelbėtojams vyko ir ant prie buvusio medvilnės kombinato esančio tvenkinio. Pernai gruodžio pabaigoje jame skendo ir buvo išgelbėti du vaikai.
„Ledas ten siūbuojantis, matyt, yra daug šaltinių. Tad šiuo metu vienareikšmiškai pasakyti, kad visur jau ledo storis siekia 7 centimetrus – negalime. Žvejoti dar nėra saugu“, – teigė R. Bokmota.
Jis taip pat priminė, kad apie tinkamą ledo storį išduoda jo spalva. Ji turėtų būti mėlyno arba žalsvo atspalvio. Jeigu ledas baltai matinis arba geltono atspalvio – jis netvirtas. Einant ledu ir norint jį išbandyti, reikėtų turėti lazdą, žvejai tam turi specialų įrankį peikeną.
Jei stipriau sudavus į ledą ant jo pasirodo vanduo, tada jau reikėtų kuo greičiau eiti link kranto – netrepsenant, nekeliant kojų, o čiuožiant, kad būtų kuo mažesnis momentinis smūgis į ledą. Taip pat reikėtų vengti vietų, kur ledas užsnigtas, užpustytas, nes ten jis plonesnis.
„Dažniausiai tokiu metu pasitaiko su žvejais susijusių nelaimių, bet neretai tenka gelbėti ir žmones, kurie gyvena prie vandens telkinių, upių ir bando trumpinti atstumą grįždami namo. Nelaimių žvejams nutinka ir ankstyvą pavasarį, kada jau pašviečia saulė – išeina žvejoti ir nebegali grįžti atgal“, – kalbėjo R. Bokmota.
Saugus ledo storis žmogui – nuo 7 centimetrų. Kad vienu metu išlaikytų žmonių grupę – turėtų būti 12 centimetrų storio.
Jeigu nutiko nelaimė ir įlūžote į ledą, reikia ropštis ant jo ir grįžti atgal, per tą pusę, iš kur atėjote, o ne ropoti pirmyn. Ropštis ant ledo reikia visu svoriu, kuo plačiau lipant ant ledo krašto, išskėtus rankas po vieną kelt ir kojas, šliaužti kuo toliau, nesistoti.
Pokalbis su ant ledo sutiktu žveju – videoreportaže.