„Tarybos ir visos savivaldybės darbas vyko sklandžiai ir nuosekliai”. Tokiais žodžiais miesto meras pradėjo paskutinį posėdį, reikšdamas paramą ir pasitikėjimą atstatydintiems vicemerams. Po to sekė konkrečių šios kadencijos atliktų darbų sąrašas: gausių šeimų kortelė, pagyvenusių žmonių kortelė bei senelių darželis, neįgaliųjų kepyklėlė ir neįgaliųjų taksi projektas, pavyzdinis perėjimas nuo institucinės globos ir budinčių globėjų parengimas.
Socialiai jautrios temos, visada sukeliančios teigiamą atgarsį visuomenėje. Net nesvarbu, kad gausių šeimų kortele „lošiama” jau trečius metus, arba tai, kad Kaunas, kol mes „rodome pavyzdį”, jau uždarė paskutinius vaikų globos namus…
Dar meras kvietė „pamiršti ambicijas, nuoskaudas, susitelkti ir padirbėti miesto ir gyventojų labui”, ir neilgai trukus po posėdžio, įtvirtinusio naująją daugumą, pasirašė teikimą atšaukti iš pareigų būtent už išgirtą sritį atsakingą administracijos direktoriaus pavaduotoją.
Iš tiesų socialinėje srityje nuveikta daug ir dar daug reikia nuveikti (darbų tęstinumo būtinybė taip pat buvo minima). Privalome mažinti socialinę atskirtį ir pasirūpinti visais visuomenės nariais, ypač tais, kurie negali patys susikurti gerovės. Tik kalbėdami apie Alytų kaip šeimos miestą, dar neturėtume pamiršti ir produktyviausios visuomenės grupės – gyventojų nuo kurių iš esmės priklauso miesto bendrasis vidaus produktas, gyventojų, kurie mokosi, dirba, kuria šeimas ir augina vaikus.
Ar skirdami padidintą dėmesį tik socialinėms problemoms ir pamiršdami miesto ekonomikos „variklį”, nerizikuojame ateityje virsti remtinos šeimos miestu?