Prieš veidrodį vien su apatiniais įamžintos moterys – tokios nuotraukos vakar papuošė Alytaus kraštotyros muziejaus sienas. Čia buvo pristatyta paroda „Mes. Moterys“. Nors kai kam nuotraukos asocijuojasi tik su moterų iškilumais, parodos žinutė visai kita: fotografijomis perteiktos paprastų moterų istorijos, apie kurias neretai bijoma kalbėti viešai.
Pasižiūrėti parodos susirinko pilna salė žmonių. Nors didžioji dauguma lankytojų buvo moterys, atėjo ir keletas vyrų. Būtent vyrai ir inicijavo parodos atvežimą į Alytų.
„Esame už tai, kad moterims reikėtų kuo mažiau grožio procedūrų. Atrodo, kad daugiausia, ką galime pasakyti apie moteris – tai jų išvaizda. Šioje parodoje paliesta kita pusė, kuri yra nematoma – vidinės tų moterų istorijos“, – pasakojo viena iš parodos autorių Beata Tiškevič-Hasanova.
Jai pritarė ir moteris įamžinusi fotografė Neringa Rekašiūtė, prisipažinusi, kad ir pati anksčiau laikydavosi dietų, norėdavo atrodyti aukštesnė, atitikti standartus. „Fotografuodama galvojau, kaip drąsu yra nusirengti ir leisti kitiems save pamatyti. Viena moterų neturi krūties, kita serga baltlige, prieš kitą buvo smurtaujama. Visos jos neša atskirą žinią visuomenei“, – pasakojo N. Rekašiūtė.
B. Tiškevič-Hasanova parodai moterų ieškojo socialiniame tinkle. Parašė, kad ieško tokių, kurios nėra visiškai taikoje su savo kūnu. Buvo gauta apie 60 laiškų. Pasak Beatos, ji intuityviai pajautė, kurias pasirinkti, ir nesuklydo.
Prie kiekvienos nuotraukos pridėtos istorijos yra parašytos pačių moterų. Prieš objektyvą jos nepozavo – vos atsistojus prieš veidrodį, moterys iš karto buvo nufotografuojamos, siekiant užfiksuoti pačią pirmąją emociją, žvilgsnį į save.
„Jei viduje jautiesi blogai, tai ir jokie gražinimaisi geriau jaustis nepadės. Kai susikoncentruojame tik į išvaizdą, mes labai daug ko netenkame, daug ką praleidžiame. Kai kam yra labai naudinga, kad moterys nuolat galvotų apie savo išvaizdą, juk jos geros pirkėjos. Bet kas pasakė, kad plaukai turi būti vešlūs, gal jie turi būti kitokie? Ar gi turime taip kankinti save, kad iš mūsų kompleksų kiti uždirbtų pinigų?“, – klausė B. Tiškevič-Hasanova.
Parodos sumanytojos ir įgyvendintojos teigė, kad paroda norėjo paskatinti moteris matyti pasaulį plačiau, atitraukti žvilgsnį nuo skaičių svarstyklėse, nuo veidrodžio ir labiau pasitikėti savimi.
Parodoje galima išvysti 12 moterų nuo 18 iki 47 metų amžiaus nuotraukas ir perskaityti tiek pat jų istorijų.
B. Tiškevič-Hasanova ir N. Rekašiūtė pasakojo, kad po parodos atidarymų žmonės dėkoja, kai kurios moterų, atpažinusios sau artimą istoriją, verkia. Tačiau būta ir tokių atvejų, kada žiūrėdami į nuotraukas, žmonės mato tik apsinuoginimą. Vienoje mokykloje nuotraukos buvo nuneštos toliau nuo Kalėdinės eglės,nes darbuotoja stebėjosi: ir kaip čia tokias nuotraukas prie eglės kabinti?
Pasak parodos autorių, nuotraukose ir istorijose kiekviena moteris gali rasti kažką savo, pažįstamo. Tema yra neišsemiama tol, kol visos moterys išmoks jaustis gerai ir pasitikėti savimi.