Alytaus Putinų gimnazijos moderniojo šokio kolektyvo ,,Svaja”, vadovaujamo šokių vadovės Rūtos Graužlienės, auklėtinė, Putinų gimanzijos moksleivė sulaukė kvietimo dalyvauti XII tarptautiniame baleto, teatrų, klasikinio ir modernaus šokio kolektyvų festivalyje ,,Dance Forum RIGA-2016″. Akvilę Augulytę, vienintelę iš visų dalyvių, į Rygą pakvietė minėto festivalio meno vadovas Talis Sils.
Akvilė buvo pastebėta, kai su šokio kolektyvu ,,Svaja”, kuris nuolat laimi prizines vietas įvairiuose šalies ir tarptautiniuose konkursuose, dalyvavo tarptautiniame baleto ir šiuolaikinio šokio festivalyje – konkurse ,,ALLEGRO”. Jame ,,Svaja“ laimėjo III-ąją vietą.
Akvile, papasakok, kada pradėjai šokti?
Šokti pradėjau nuo šeštoje klasėje, kai šokio vadovė Rūta Graužlienė per šokio pamoką pasiūlė ateiti į kolektyvą. Šoku jau septynerius metus, labai džiaugiuosi tuo. 8 klasėje buvau nusprendusi viską mesti ir veikti kažką kita, tačiau vadovės Rūtos Graužlienės padrąsinimai nenuleisti rankų ir šokti toliau buvo veiksmingi. Dabar džiaugiuosi, kad paklausiau, nors buvo tikrai nelengva.
Yra manančių, kad solo šokti gali visi. Ką apie tokią nuomonę gali pasakyti tu?
Pirmieji metai buvo itin sunkūs, reikėjo įdėti daug darbo, nes niekada anksčiau nebuvau šokusi solo. Visada nrėjau sukurti kažką savo, asmeniško, unikalaus. Žiūrėdama į šokančias solo drauges ne kartą pagalvojau, kad gal ir man pavyktų. Šiais metais vadovė pasakė, jog yra konkursas, kuriame galima šokti ne tik su kolektyvu, bet ir vienai – solo šokį. Iškart supratau, kad tai paskutinė mano galimybė išbandyti, siekti, ko kažkada norėjau. Solo šokis – viena mano svajonių.
Papasakok apie solo šokį, kuris sužavėjo konkurso teisėjus. Kaip jam ruošeisi?
Sukūriau solo šokį ,,Triukšmas tyloje“. 12 klasėje, ilgai įkalbinėta vadovės Rūtos Graužlienės, pagaliau patikėjau savimi, todėl ir šoku iš širdies, visada bandau savo vidaus dalelę atskleisti žiūrintiems į mane. Manau, kad šokis – tai nebūtinai sunkūs ir tikslūs deriniai, judesiai, šokis – tai jausmas, kurį gali atskleisti būtent tuo metu. Ne visi supranta, ne visi ir nori suprasti, bet aš žinau, kad šokis – mano gyvenimas.
Papasakok savo įspūdžius iš tarptautinio konkurso ,,ALLEGRO”?
,ALLEGRO” – tai konkursas, kurio metu tapau stipresnė ir kaip asmenybė, ir kaip šokėja. Nesitikėjau jokio prizo, nes maniau, kad galbūt galėjau šokti dar geriau. Visi po pasirodymų buvo pakviesti į sceną – vyko apdovanojimai. Vienas iš teisėjų, baleto meistras iš Rygos, pradėjo kalbėti rusiškai, todėl nieko nesupratau, bet galiausiai išgirdus savo vardą ir pavardę suvokiau, kad buvau pastebėta ir įvertinta.
Kokie tavo ateities planai?
Mano ateities planai – tai studijos užsienyje arba Lietuvoje, ketinu studijuoti šokio pedagogiką. Svajonė – mokyti baleto, bet net ir tada, kai būsiu mokytoja, norėsiu visada šokti pati.