Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba informuoja, kad šią savaitę Lietuvoje užregistruoti du afrikinio kiaulių maro (AKM) atvejai laukinėje faunoje Prienų ir Alytaus rajono savivaldybėse. Užkrėstame medžioklės plote laikinai sustabdyta medžioklė.
Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute (NMVRVI) ištyrus Prienų rajono savivaldybės Stakliškių seniūnijos teritorijoje esančiame miške rasto šerno gaišenos ir Alytaus rajono Nemunaičio seniūnijos miške sumedžioto (apie 1 m. amžiaus) šerno mėginius, nustatytas AKM.
Visose AKM užkrėstose teritorijose vykdoma stebėsena – kiekvieną savaitę organizuojamos nugaišusių šernų paieškos. NMVRVI nuolat vykdo epizootinį tyrimą, siekia nustatyti užkrato patekimo kelius ir ieško būdų sustabdyti tolesnį viruso plitimą.
Lietuvoje nuo šių metų pradžios užregistruoti 36 AKM židiniai, Latvijoje – 98, Estijoje – 74, Lenkijoje – 33.
AKM virusui patekus į šernų bandą, jis gali greitai išplisti gretimose bandose dėl tiesioginių ir netiesioginių kontaktų. Šiuo virusu užsikrėtę šernai gaišta. Šernų bandą dažniausiai sudaro tarpusavyje susijusių suaugusių šernų patelių (2 metų ir vyresnių) ir jaunų patelių (1-2 m.) grupė, kartu su jaunikliais iki vienerių metų amžiaus. Jauni šernų patinai (1-2 m.) vasarą bandą palieka, kai tik pirma suaugusi patelė atsiveda šerniukų. Dažniausiai iš savo bandos vietovės jie plačiai neišsisklaido iki pat rudeninių medžioklių pradžios, nors gali būti atvejų, kai jie nutolsta daugiau kaip 15 km atstumais. Vasaros metu šernų banda gali gyventi 500-1 000 ha teritorijoje, jų buveinės gali keistis priklausomai nuo maisto išteklių. Rudenį šernai juda didesniais atstumais, jie ieško prieglobsčio vietovėse, kuriose nevyksta medžioklė.
AKM virusą šernų populiacijoje labai sudėtinga išnaikinti, tačiau ypač svarbu, kad jie neturėtų kontaktų su kiaulėmis. Kiaulėms, kaip ir šernams, ši liga nepagydoma, nėra jokių skiepų, apsaugančių šiuos gyvulius nuo gaišimo. Žmonėms AKM pavojaus nekelia.