Paskutinę pavasario dieną, žvelgiant nuo aukšto Raudonės pilies bokšto, apačioje šurmuliavo kasmetinė teatralizuota pilies šventė „Panemunės žiedai“, kurioje dalyvavo ir Alytaus muziejininkai.
Raudonėje, kaip ir kituose dvaruose, visada būdavo daug šurmulio – grodavo orkestrai, vykdavo įvairūs pokyliai, taip gimė šimtmečio tradicija – vakare penktą valandą po liepomis gerti arbatą, todėl šventės akcentu tapo „Arbatos diena Raudonės pilyje“.
Svečiai atvyko iš visos Lietuvos dvarų: Plungės, Rietavo, Raudondvario, Kalvarijos, Šakių, Vilkaviškio, Pakruojo, Pasvalio, Skuodo, Elektrėnų, Švenčionių, Druskininkų. Atvykti nepasididžiavo dvarininkai netgi iš užsienio. Į šią šventę kvietimo sulaukė ir Alytaus dvaro pora – Alytaus muziejininkai.
Šventės metu skambant varinių dūdų orkestro kūriniams, maršams, polkoms, fokstrotams, triūsiant amatininkams: dvaro pienininkams, sūrininkams, skalbėjoms, mėsininkams, aludariams, kepėjoms, medžio drožėjams, prekybininkams, prekiaujantiems žarijose kepta žuvimi, elnio mėsos patiekalais, vykstant liaudiškoms atrakcijoms, dvaro kiemuose kvepiant įvairių rūšių arbatoms buvo galima stebėti atgijusias XVI–XX a. pradžios pilies gyvenimo akimirkas.
Plungės dvaro vaikai su vienuole vaikštinėjo po kiemą, Raudondvario fotografai senoviniais aparatais fiksavo šventės akimirkas, parko medžių pavėsyje Kalvarijos dvaro dailininkas tapė rūmų ponios paveikslą, o pilies kieme renesanso laikų šokį šoko Alytaus dvariškių pora.