Alytaus visuomenės sveikatos centro duomenimis šių metų pirmąjį ketvirtį apskrityje beveik 12 proc. padaugėjo nukentėjusių dėl gyvūnų sužalojimų asmenų.
Medicininės pagalbos kreipėsi 57 (2013 metų I ketv. – 51) apskrities gyventojai, 28 – iems asmenims, t.y. 49,1 proc. (2013 m. I ketv. – 58,8 proc.). skirti skiepai. Dažniausiai gyventojai medicininės pagalbos kreipėsi dėl šunų sužalojimo – 77,2 proc. (2013 m. I ketv. – 86,3 proc.), nuo kačių 22,8 proc. (2013 m. – 13,7 proc.) asmenų. Nuo žinomų sveikų šunų 2014 metų I-ą ketvirtį nukentėjo 77,3 proc. (2013 m. – 70,5 proc.) besikreipusių asmenų.
Šių metų I ketvirtį apskrityje nebuvo nukentėjusių nuo pasiutusių gyvūnų asmenų, 2013 – iais per tą patį laikotarpį registruotas 1 pasiutligės židinys Varėnos rajone, nuo pasiutusio šuns nukentėjo 1 gyventojas.
Pasiutligė – nepagydoma liga, kuria užsikrečiama pasiutusiam gyvūnui įkandus, įdrėskus ar apseilėjus, sužeistą odą, gleivines. Šios ligos pradžia priklauso nuo žaizdos gylio ir jos nuotolio nuo galvos (kuo žaizda arčiau galvos, tuo trumpesnis ligos slaptasis periodas). Žmonėms inkubacinis periodas (laikotarpis nuo užsikrėtimo iki pirmųjų ligos požymių) trunka 12 – 90 dienų, gali užsitęsti ir iki metų. Vidutiniškai susergama po 3 – 6 savaičių. Ligos pradžioje pablogėja bendra savijauta, skauda, patinsta ir parausta įkandimo vieta, pakyla temperatūra.
Pasiutlige sergantis žmogus ypač bijo vandens, bet kokio oro dvelksmo, šviesos, triukšmo, jam prasideda haliucinacijos. Vėliau sergančiajam staiga atsiranda daug jėgų, jis tampa agresyvus. Ligos pabaigoje žmogų ištinka paralyžius, sutrinka kvėpavimas ir širdies darbas.
Pasiutligės virusas gana atsparus šaltoje aplinkoje, ilgai išsilaiko sušalusiuose lavonuose, bet greitai žūna aukštoje temperatūroje ir veikiant dezinfekcinėms medžiagoms.
Iki šiol nėra veiksmingo pasiutligės gydymo. Nepaisant bandomų įvairių gydymo būdų, pagydyti sergančiųjų pasiutlige klinikinių simptomų stadijoje nepavyksta. Įkandus bet kokiam gyvūnui rekomenduojama kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, kur gydytojas įvertinęs situaciją ir galimą riziką užsikrėsti pasiutlige skirs profilaktinį pasiutligės vakcinacijos kursą.
Nuo šių metų balandžio 11 dienos pradėtas laukinių gyvūnų oralinės vakcinacijos nuo pasiutligės pavasarinis etapas. Kaip ir kasmet, visoje Lietuvos teritorijoje iš lėktuvų bus išmėtyti jaukai su vakcina. Laukinių gyvūnų vakcinacija pradedama nuo vakarinio Lietuvos pakraščio – iš Klaipėdos oro uosto ir bus tęsiama visoje Lietuvos teritorijoje. Nuo 2006 m. sistemingai vykdomos laukinių gyvūnų vakcinacijos rezultatai džiugina. Pastaraisiais metais Lietuvoje pasiutligės atvejų nustatoma vis mažiau. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba įspėja gyventojus, kad radus jaukus su pasiutligės vakcina jų negalima liesti. Jeigu jaukai su vakcina aptinkami prie gyvenamųjų namų, būtina apie tai nedelsiant pranešti teritorinei Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai, kurios specialistai atvykę surinks jaukus su vakcina.