Dzūkijos miškuose įsteigti stumbryną aplinkosaugininkai nusprendė jau senokai, tačiau tik šiandien jis pristatomas vietos gyventojams. Bet jei ne Varėnos rajono mero Algio Kašėtos abejonės stumbryno nauda, kai kurie dzūkai apie jų miškuose apgyvendintus stumbrus gal būtų sužinoję tik po to, kai būtų juos pamatę.
„Po pirmojo šio projekto pristatymo savivaldybėje tarybos nariams iškilo daug klausimų. Vietos politikai didelio entuziazmo nerodo.
Nuogąstavimų kelia tai, kad, kaip mokslininkai įrodė, pušynai nėra tinkama vieta gyventi stumbrams. Dzūkijoje stumbrai turės būti nuolat šeriami – kas mažai tikėtina. Kyla grėsmė, kad jie maisto ieškos žmonių daržuose, ūkininkų laukuose “, – sakė meras A. Kašėta.
Pasak mero, stumbrai gali pridaryti žalos tiek ūkininkams, tiek žemdirbiams. Patirtis Panevėžio ir Kėdainių krašte rodo, kad net ir tada, kai stumbrai gyvena mišriuose miškuose, žmonės susiduria su panašiomis problemomis ir iki šiol rašo skundus.
Dzūkijos nacionalinio parko direktoriaus Eimučio Gudelevičiaus teigimu, neįmanoma, kad 22 stumbrai 100 hektarų stumbryno teritorijoje negalėtų išsimaitinti.
„Apsigyvenus stumbrams, teritorijos nereikės šienauti, vyks natūrali gamtotvarka“, – apie stumbryno naudą kalbėjo E. Gudelevičius.
Teritorijoje, kur atsiras stumbrynas, žemės ūkio veikla nevykdoma, tad E. Gudelevičiaus teigimu, žalos ūkininkams raguotieji taip pat nepadarys. „Aplink stumbrynui numatytą teritoriją nėra stambių ūkių, žemė nederlinga. Žmonės nedidelius daržus yra įsirengę tik savo reikmėms. Jei koks stumbras nuostolių ir padarys, už tai galima reikalauti kompensacijų“, – kalbėjo E. Gudelevičius.
Jis įsitikinęs, kad raguotiesiems maisto užteks. „Šalia taip pat yra Čepkelių valstybinis gamtinis rezervatas, slėniai. Gyvūnai visuomet telkiasi, kur jiems patogiau, kur daugiau maisto. Vidurio Lietuvoje yra nemažai stambių ūkininkų, nenuostabu, kad vienoje vietoje susitelkusi 70 stumbrų banda pridaro žalos.
Tačiau Dzūkijoje mes apie tokius skaičius nekalbame. Vienoje vietoje 10 ar 20 stumbrų, tai ne 70 ir ne 100. Mūsų tikslas – išskaidyti tokias dideles bandas, atvežant stumbrus ten, kur jie turės pačias palankiausias sąlygas gyventi ir daugintis“, – pasakojo E. Gudelevičius, pabrėžęs, kad svarbu, jog stumbrai susilauktų jauniklių: tuomet jie „prisiriša“ prie vienos vietos ir nenuklysta ten, kur yra nelaukiami.
Jo teigimu, tikėtina, kad įsteigus stumbryną Dzūkijoje, šių gyvūnų sumažės ir vidurio Lietuvoje, tačiau Pašilių stumbrynas Panevėžio rajone taip pat išliks. Naujas, tik mažesnis stumbrynas bus įkurtas ir Telšių rajone.
E. Gudelevičius neabejoja, kad didžiausias Lietuvoje stumbrynas galėtų tapti ir tusristų traukos centru.
Stumbryne bus ekspozicinis voljeras, kur gyvens gamtoje nepritapę stumbrai, kuriuos galės matyti ir turistai. „Įsteigus stumbryną, atsiras naujų darbo vietų. Turime gražią gamtą, bet reikia, kad žmogui, būnant joje, būtų į ką dar pasižiūrėti“, – kalbėjo E. Gudelevičius, įsitikinęs, kad įdėjus pastangų, toje vietoje galima išvystyti turizmo verslą.
Varėnos rajono savivaldybės merui atrodo kitaip. „Neatrodo, kad Dzūkijos pušynai, kuriuose niekada nebuvo stumbrų, gali būti turistų lankoma vieta. Tie, kurie norėjo pamatyti stumbrus, tai jau galėjo padaryti Panevėžio ir Kėdainių krašte.
Kaimyninės šalys, Lenkija, Baltarusija, taip pat turi savo nacionalinius parkus, kur yra suformuota visa turizmo infrastruktūra, ten galima pamatyti ir stumbrus, ir kitus gyvūnus. O čia vienas aptvaras stebuklų nepadarys, nes nebus ką daugiau be stumbrų pamatyti“, – kalbėjo A. Kašėta.
Mero teigimu, Dzūkijoje turistų dėmesio labiau sulaukia vandens turizmas. Jis nemano, kad žmonės, atsisakę jų, važiuos žiūrėti stumbrų. Nebent stumbrynas būtų didelio, apimančio ir kitas pramogas, projekto dalis. Bet šiuo atveju – ne.
Stumbryną planuojama įsteigti valstybinės žemės teritorijoje. „Gali būti, kad stumbrai praeis ir pro privatų mišką, bet jie žolėdžiai, medžių neėda. O jei ir nulauš kokią šaką, tai žala bus tikrai ne didesnė lyginant su tuo, kiek jos padaro vėjas“,- įsitikinęs E. Gudelevičius.
Į stumbryną planuojama atgabenti 22 stumbrus. „Tiek yra numatyta, o kiek jų atveš – nežinia. Bet 22 stumbrai yra maksimali riba. Kokiose konkrečiai vietose stumbrai bus gaudomi, spręs Aplinkos ministerija. Tai bus sunkus darbas. Jie bus atvežami palaipsniui, bėgant metams, tikrai ne visi per vieną dieną“, – pasakojo Dzūkijos nacionalinio parko direktorius.
Stumbryne bus trys voljerai. Kaip tikino E. Gudelevičius, iš pradžių stumbrus į voljerus uždaryti būtina, nes gyvūnai turi priprasti prie aplinkos. „Kalbant apie Baltarusijoje gyvenančius stumbrus, patirtis rodo, kad jie toli nenuklysta, laikosi 7 kilometrų atstumu nuo vietos, kur įsikūrė. Tad ir Dzūkijoje į laisvę išleisti stumbrai galės sugrįžti prie voljerų, ten bus įrengtos papildomos šėryklos, kad stumbrams nepritrūktų maisto“, – sakė E. Gudelevičius.
Pasak jo, stumbrai nėra agresyvūs gyvūnai, tad uogautojams ir grybautojams pavojaus nesukels. Prie žmonių šie gyvūnai nesiartina, o miške sutikti stumbrą tikimybė labai menka.
Stumbryną nuo valstybinės Baltarusijos sienos skirs 11 kilometrų. Tikimasi, kad dalis stumbrų migruose į Baltarusiją ir prisijungs prie Baltarusijos miškuose gyvenančių bandų.
Galutinai stumbryną suformuoti planuojama 2018 metais. Pasak Dzūkijos nacionalinio parko direktoriaus, jis jau pradėtas steigti.
Meras A. Kašėta teigė, kad susidaro įspūdis, kad stumbryno steigimas yra lyg eksperimentas. „Kyla abejonių, ar lėšų nebuvo galima panaudoti kitiems, naudingesniems aplinkos apsaugos projektams Lietuvoje“, – sakė meras, neabejojantis, kad žinia apie stumbryną vietos ir rajono gyventojams bus naujiena, nes informacijos apie projektą buvo mažai.
Projekto pristatymas, kuriame galės dalyvauti vietos ir rajono gyventojai, šiandien 17 val. vyks Marcinkonyse (Varėnos r.).
Stumbrynas Dzūkijoje steigiamas remiantis Aplinkos ministerijos patvirtintu planu, kurio pagrindinis tikslas – stumbrų apsauga.