Rugsėjo 24 d. Alytuje – įspūdinga „Šokio simfonija iš Šiaurės Jeruzalės“

„Pajutom ryšį tarp Sinajaus dykumos ir Panerių pušyno smėlio“, – kalbėjo žiūrovai, pirmąkart išvydę „Šokio simfoniją iš Šiaurės Jeruzalės“. Po sėkmingo įvertinimo ir jautrių istorijos išgyvenimų, šokio spektaklis pagal Jievaro Jasinskio muziką šį rudenį sugrįžta dar gilesnis. Ansamblio „Lietuva“ ir „Prabudimo orkestro“ programa įvyks rugsėjo 19 d. Šiauliuose ir rugsėjo 24 d. Alytuje, kviesdama istoriją pažinti dar įtaigiau – per simbolius, šokį, gyvai skambančią muziką ir net giliausiai mumyse rezonuojančias patirtis.

„Puiki muzikos, šokio ir vaizdo dermė, išlaikytas subtilumas, jautrios meninės interpretacijos bei pagarbus žvilgsnis į praeitį. Taip menas prikelia skaudžias temas, kad įvertintume savo buvimą. Ačiū už galimybę patirti ir apmąstyti“, – po premjeros socialiniuose tinkluose dėkojo žiūrovai.

„Šokio simfonija iš Šiaurės Jeruzalės“ buvo kuriama specialiai Vilniaus geto likvidavimo 80-mečiui paminėti, todėl ir premjera įvyko 2023 m. rugsėjo 23-24 d. Valstybiniame jaunimo teatre, buvusioje Vilniaus geto teritorijoje. Tąkart į sostinę atvyko ir garbūs svečiai – Lietuvos žydų bendruomenės nariai, šalies ir užsienio diplomatai bei kiti, neabejingi lietuvių ir žydų bendrai praeičiai. Iki šiol kalbama, kad šis spektaklis – tarsi pažintinė programa, kurią kaip istorijos pamoką galėtų išvysti jaunoji karta.

„Tai, kas nusakyta muzika ir šokiu, praeina pro pamatinius žydų tautos įvykius, etapus, nukelia į istoriją Lietuvoje. Ypač patiko meninis sprendimas pavaizduoti Holokaustą – neapkrautai, be perdėtų tragedijos vaizdavimų, be visiems įprastų simbolių, bet tuo pačiu atskleidžiant, kokia gili ir baisi tai buvo katastrofa. Taip, Holokaustas amžinai negyjanti žaizda, bet spektaklis juk pasakoja visą istoriją. Galiausiai pabaigoje pamatome, kaip šiandien tai aktualu ir nėra pamiršta, kaip į praeitį žvelgiama šiandieninio žmogaus akimis. Nors aplinkui daug tamsos, mes jau gyvename šviesoje“, – sujaudintas liko operos solistas, žymus šalies litvakas Rafailas Karpis.

Muzikinis projektas sukurtas pagal didelio visuomenės dėmesio sulaukusį J. Jasinskio kūrinį „Simfonija iš Šiaurės Jeruzalės“. Jaunosios kartos kompozitoriaus darbas įkvėpė naujam, didesnio masto kūrybiniam sumanymui, kurį įtaigiu judesio pasakojimu, gyvai skambant net kelių orkestrų muzikai įgyvendino režisierė ir choreografė Aušra Krasauskaitė.

„Pradinė spektaklio mintis, kalbant su scenografu Gintaru Makarevičiumi, buvo noras panaudoti tokius simbolius kaip vanduo, ugnis, žemė. Sustojome ties smėliu, kuris savyje talpina daug prasmių. Apskritai man stiprų įspūdį yra palikęs Pinos Bausch spektaklis „Šventasis pavasaris“ – kokią stiprią ir įtaigią žinutę neša ten naudojama žemė. Tai tapo dar viena inspiracija statant programą. Spektaklio temoje gyvenau ilgą laiką, nešiojausi širdyje. Esu laiminga ir dėkinga, ypač už tai, kaip interpretuojamas pastatymas“, – pasakojo A. Krasauskaitė, ansamblio „Lietuva“ vyr. baletmeisterė.

Šokio pasakojimas prasidėjęs prieš 4000 metų tęsis iki šių dienų. Programoje atsiskleis spektaklių herojų išgyvenimai, batalinėmis masinėmis scenomis atsispindės svarbūs istorijos įvykiai, kuriems šokis įneš gyvybės, o žiūrovams primins apie bendrą žydų ir Lietuvos patirtį.

„Mano, kaip režisierės, vizijoje emocinį foną dar labiau pastiprina šokio judesiai, kūno plastika ir kiti įtraukiantys choreografiniai sprendimai. Praėjusių metų gegužę įvykusi mano kelionė į Jeruzalę atnešė stiprių išgyvenimų, suvokimų bei sukrėtimų – visą šią patirtį sudėjau į spektaklį, kuriuo be galo degu“, – sakė A. Krasauskaitė.

„Šokio simfonija iš Šiaurės Jeruzalės“ – jungtinis valstybinio ansamblio „Lietuva“ ir VšĮ „Prabudimo orkestras“ projektas, kurio ankstesnę versiją iki šiol prodiusavo bei scenarijų kūrė Tadas Daujotas. Naujai sukurtame spektaklyje šoks „Lietuvos“ šokėjai, o pajėgas sujungs du gyvi orkestrai – Vilniaus m. savivaldybės Šv. Kristoforo kamerinis bei autentiško skambesio į muzikinę kelionę įnešantis ansamblio „Lietuva“ orkestras, prisijungs kviestiniai džiazo, klasikos ir folkloro muzikantai. Į spektaklio vyksmą neįprastai įtraukiamas ir ansamblio vyr. dirigentas Egidijus Kaveckas.

Klasikinė muzika persipins su egzotiškomis Artimųjų Rytų melodijomis, klezmerio motyvais bei džiazo elementais. Tai šiuolaikiškas, bet tuo pačiu ir archajiškų atspalvių turintis world muzikos žanro projektas, kuriame didingai skambės senoviniai hebrajiški ragai šofarai, o į orkestro skambesį subtiliai įsilies kanklių ir birbynės garsai.

Vilniaus gete išgyventi, susivienyti ir neprarasti vilties padėjo dvasinis pasipriešinimas bei gyvybingas kultūrinis gyvenimas, tokiame kontekste atrodantis beveik neįtikėtinai. Kančios ir mirties akivaizdoje geto gyventojai bandė kabintis į gyvenimą ir užsiimti saviraiška: čia buvo sukurtas teatras, profesionalų chorai, simfoninis ir džiazo orkestras, rengiamos parodos, koncertai ir konkursai. Per teatrą, kultūrą, meną ir švietimą žmonės gelbėjosi nuo savidestrukcijos – net sunkiausiais momentais stiprino bendruomeniškumą, nepamiršo savo tautos vertybių, bandė atrasti pozityvo ir tikėti, kad vieną dieną jie bus išlaisvinti. Getas buvo likviduotas 1943 m. rugsėjo 23–24 dienomis.

Valstybinis ansamblis „Lietuva“ tęsia pradėtą ilgalaikę kampaniją „Auginkime vienybės raumenį“, skirtą vienyti skirtingų tautų, religijų žmones, istoriškai kuriančius bendrą Lietuvos istoriją. Kampanija primena, kad pagrindinis žmogaus raumuo yra širdis, o vienybė padeda tas širdis apjungti – vienytis per gyvą ir bendrą mūsų visų istoriją.

KŪRYBINĖ KOMANDA:

Kompozitorius: Jievaras Jasinskis

Režisierė ir choreografė: Aušra Krasauskaitė

Scenografas: Gintaras Makarevičius

Vyr. dirigentas: Egidijus Kaveckas

Kostiumų dailininkė: Julija Skuratova

Šviesų dailininkas: Darius Malinauskas

VšĮ „Prabudimo orkestras” vadovas: Tadas Daujotas

Ansamblio „Lietuva“ vadovė: Edita Klaunauskaitė

Atlikėjai:

Valstybinio ansamblio „Lietuva“ orkestras ir šokėjai (vyr. dirigentas Egidijus Kaveckas)

Vilniaus m. savivaldybės Šv. Kristoforo kamerinis orkestras (meno vadovas ir vyr. dirigentas Modestas Barkauskas)