Pasklidusi naujiena apie Krašto apsaugos ministro pasitraukimą daugeliui sukėlė nemažai klausimų. Ar tikrai tam tinkamiausias laikas yra dabar? Ar taip su ministru elgiamasi todėl, kad jis turėjo kiek kitokią nuomonę dėl karo grėsmės Lietuvai nei Ministrė pirmininkė ar Užsienio reikalų ministras?
Ar mūsų krašto apsaugos sistemoje yra spragų? Bet vis dėlto man, kaip jaunam žmogui, o tikiu ir daugeliui kitų jaunuolių pagrindinis klausimas kyla, o kas gi bus su pradėta, bet nepabaigta šauktinių reforma?
Pagal šiuo metu galiojantį karo prievolės įstatymą vis dar esu tinkamas būti pašauktas atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą. Kadangi pabaigiau magistrantūros studijas, pasirinkau man kiek patrauklesnį variantą – Jaunesniųjų karininkų vadų mokymus (JKVM). Mokydamasis ir tarnaudamas juose ne tik atliksiu privalomąją pradinę karo tarnybą, tačiau ir galėsiu išlaikyti turimą darbą.
Neseniai pasitikrinau sveikatą, esu tinkamas tarnybai ir kažkada vasarą turėčiau sulaukti atsakymo ar patekau į šiuos mokymus. Viskas kaip ir būtų gerai, bet yra vienas bet. Konkurencija patekti į JKVM yra pakankamai didelė ir egzistuoja galimybė, kad vietos mokymuose negausiu. Tokiu atveju, reikėtų rinktis privalomąją karo tarnybą, tad šauktinių reformos klausimas man, kaip ir daugeliui kitų jaunų vaikinų, yra labai aktualus, kadangi priėmus reformą, lauktų nemažai pokyčių.
Nors šauktinių reforma, tokio turinio, kokią ją parengė Krašto apsaugos ministerija, turi savo pliusų ir minusų, yra reikalinga dėl kelių priežasčių.
Visų pirma, bus sudarytos sąlygos privalomąją karo tarnybą atlikti didesniam skaičiui jaunuolių. Jau daugiau nei dvejus metus vykstant rusijos sukeltam karui Ukrainoje ir esant tokiai geopolitinei įtampai turime ruoštis ir stengtis bent bazinių karinių žinių suteikti kuo didesnei visuomenės daliai. Antra, šauktinių reforma privalomąją karinę tarnybą būtų padariusi lankstesnę. Tarnybos ilgio diferencijavimas į trijų, šešių arba devynių mėnesių trukmės yra daug patrauklesnis nei vien tik dabar egzistuojantys devyni mėnesiai tarnybos be galimybės rinktis.
Trečia, daugiau jaunuolių būtų šaukiama po mokyklos, o amžius trumpinamas iki 21-erių metų. Šis Krašto apsaugos ministerijos pasiūlymas yra labai sveikintinas, nes kuo jaunuolis yra vyresnis, tuo sudėtingiau jam ilgą laiką atsitraukti nuo darbinės ar visuomeninės veiklos, jaunam žmogui esant vyresniam didesnė tikimybė, kad jį jau saisto finansiniai įsipareigojimai tokie kaip būsto paskola, buto nuoma ar, galiausiai, naminiai augintiniai, kuriuos jaunuolis įsigijo jau išsikraustęs iš tėvų namų.
Reformoje yra ir minusų, apie kuriuos signalizuoja ir jaunimo organizacijos bei studentų sąjungos. Štai Lietuvos jaunimo organizacijų taryba, kuriai pritaria ir Lietuvos studentų sąjunga, teigia, kad jaunuoliai neturėtų būti privalomai šaukiami atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą, jei studijuoja. Tarnybos atlikimas viduryje studijų gali išbalansuoti ir sutrikdyti sklandų studijų procesą.
Taip pat, šioje reformoje pasigendu žingsnio lyčių lygybės link. Štai šią savaitę Danijos Vyriausybė paskelbė, kad privalomajai karo tarnybai pradės šaukti ir moteris bei taps trečia tai darančia šalimi Europoje. Mano galva, Lietuva turėtų eiti panašiu keliu, gal nebūtinai iš karto šaukiant visas jaunas moteris karinei tarnybai, bet bent jau alternatyviajai, kad kiekvienas jaunas žmogus, nesvarbu vyras ar moteris, žinotų kaip elgtis ir ką daryti, kilus ne tik karui, bet ir bet kokiai ekstremaliai situacijai.
Dalies pokyčių privalomosios karo tarnybos sistemoje jauni žmonės laukia, dėl dalies dar reikia diskutuoti, tačiau vienareikšmiškai šis Ministrės pirmininkės sprendimas pakeisti Krašto apsaugos ministrą įneša tik dar daugiau sumaišties ir neapibrėžtumo jauniems žmonėms.
Ar tikrai naujasis Krašto apsaugos ministras šauktinių reformą, kuri jau praėjo pateikimo stadiją Seime, matys būtent taip pat kaip ką matė ir senasis? Ar nematysime naujų, o gal netgi priešingų pasiūlymų iš Krašto apsaugos ministerijos? Viena pagrindinių šios kadencijos Krašto apsaugos ministerijos reformų apskritai gali baigtis tik prasidėjusi ir belieka viltis, kad nauja Krašto apsaugos ministerijos vadovybė matys poreikį reformuoti šauktinių sistemą, tačiau ne kardinaliai priešinga linkme.