Šokių studijos DOSADO vadovas Povilas Lapinskas didžiuojasi savo komanda, kuri atstovavo Lietuvai Pasaulio reitingo tarptautinėse solo šokių varžybose UCWDC Tulip Challenge 2024 ir parodė puikius rezultatus: Rima Masiulionytė-Salatkienė Novice Silver grupėje iškovojo 1 vietą, Zulfija Valiulina Novice Silver grupėje – 3 vietą.
AlytusPlius.lt kalbina alytiškę R. Masiulionytę-Salatkienę, iš tarptautinių šokio solo varžybų parvežusią čempionės titulą.
Papasakokite plačiau apie varžybas Olandijoje. Kuo jos buvo ypatingos?
Tai – pirmosios varžybos užsienyje, kuriose teko dalyvauti, neskaitant išvykų į Latviją. Latvija man beveik kaip namai.
Labai norėjau pamatyti, kaip vyksta čempionatai kitose šalyse, kokie žmonės susirenka, nes girdėjau daug gerų atsiliepimų, buvo smalsu ir pačiai išbandyti, kuo skiriasi šokių aikštelės parketas Olandijoje. Ten nuvykusi buvau tiesiog įtrauktą tos pozityvios, įkvepiančios atmosferos. Salė, kurioje šokome, atrodė prisigėrusi gerų emocijų, atsipalaidavimo, palaikymo. Šiame renginyje dalyvavo šokėjai iš 10 šalių. Buvo atstovai ir teisėjai net iš JAV. Būtent šios šalies organizacija UCWDC populiarina solo-linijinių šokių kultūrą, kuri jau turi savo istoriją Lietuvoje ir vis labiau populiarėja.
Yra įkurta Lietuvos linijinių šokių federacija, kuri įtraukia į šį žanrą įvairius Lietuvos linijinių šokių kolektyvus.
Kiek metų teko ruoštis, kad pasiektumėte tokius svarius rezultatus?
Jei skaičiuoti tik patį pasiruošimą varžyboms, tai jose pradėjau dalyvauti prieš 1,5 metų, bet iki to su savo sutuoktiniu šokame porose nuo 2014 m., o 2020 m. pradėjau šokti linijinius šokius, tada ir „užkibau“. Šokių mokytojas pasiūlė sudalyvauti varžybose, starter lygyje kaip solo šokėjai, ir man pavyko. Supratau, kad dalyvavimas tokiuose renginiuose stipriai padeda pakelti motyvaciją, siekti ir mokytis daugiau. Man pasisekė, kad mano mokytojas, Povilas Lapinskas, toks rūpestingas, atkaklus ir puikiai mokantis perprasti mokinių psichologiją, todėl didelio jo įdirbio ir nemažesnio savo noro išmokti gražiai šokti dėka, per šiuos 1,5 metų man pavyko pereiti net 3 lygius nuo pradedančiųjų iki pažengusių.
Pas šokio mokytoją P. Lapinską šokate linijinius šokius. Kodėl būtent šis šokio žanras?
Aš esu gana tingi. Kiek esu bandžiusi pradėt sportuoti – man nepavykdavo išlaikyti ilgesnį laiką tam motyvacijos, o linijiniai šokiai buvo kuo puikiausia alternatyva sportui. Kadangi reikia ne tik judinti kūną bet ir prisiminti šokio choreografijas, tai – puiki smegenų mankšta. Visada skamba muzika, kuri taip pat kelia gerus jausmus, o kai pamokas veda žmogus, kuris pats yra įsimylėjęs šokį ir savo mokinius, tai su nekantrumu lauki kiekvienos pamokos.
Linijiniai šokiai padeda suburti labai skirtingų profesijų žmones. Tai – pozityvi, visada gerai nusiteikusi bendruomenė. Vien ko verti šokių festivaliai, sutraukiantys įvairiausio amžiaus dalyvius, nuo pačių mažiausių iki senjorų. Šis žanras nereikalauja ypatingų pastangų. Svarbiausia – norėti judėti. Olandijoje stebėjau, kaip šokių aikštelėje linijinius šokius šoko senjorė su lazdele, tai – puikiausias pavyzdys, kad šokti gali visi. Visiems rekomenduoju atvykti pasibūti bent viename festivalyje, kad pamatytų, su kokiu pasitenkinimu juda įvairaus amžiaus ir sudėjimo žmonės.
Artimiausias šokių festivalis ir tarptautinės šokių varžybos vyks visai netoli Alytaus, Druskininkuose. Kaip tik Joninių savaitgalį. Paprastai jau penktadieniais būna vakarinis pasišokimas, o šeštadienį 15 šokių programą galima pamatyti pagrindiniame šou prie fontano popietę ir vakarinėje šokių fiestoje. Labai kviečiu visus, kurie kažkada svajojo ir vis dar norėtų pabandyti pradėt šokti, bet nedrįsta, atvykti pasižiūrėti į festivalio renginius. Esu tikra, kad tai bus didelė motyvacija nebedelsti ir pradėt judėti šokio ritmu. Norinčius šokti visada maloniai priims šokių Studija DOSADO.
Kiek svarbus šioje jūsų mylimoje veikloje šokio mokytojo vaidmuo?
Bet kurio mokytojo vaidmuo mūsų gyvenime užima ypatingą vietą. Mokytojo profesija – tai pašaukimas. Tik TIKRAS mokytojas gali išugdyti meilę savo dalykui. Šiuo atveju – šokiui.
Aš labai gerbiu savo mokytoją Povilą Lapinską ir žaviuosi jo gebėjimu kiekvieną mokinį motyvuoti būtent jam tinkamu būdu: pagirti, paguosti, kai reikia – paspausti. Tai – labai kūrybinga asmenybė. Olandijoje jis pats dalyvavo varžybose. Varžėsi su pačiais geriausiais aukščiausio lygio šokėjais. Matėme puikiausią pavyzdį, kaip reikia susitvarkyti su stresu ir įtampa. Kaip išjausti šokį, muziką pasirodymų metu.
Visų varžybų metu jautėme ypatingą jo rūpestį ir pagalbą. Tai – žmogus orkestras. Jis savo šokėjas išleidžia ant parketo tik įsitikinęs, kad viskas tobula nuo galvos iki kojų: makiažas, šukuosenos, drabužiai. Todėl mums belieka tik gerai pasirodyti.
Asmeniškai man mokytojo vaidmuo vienas iš svarbiausių, nes, greičiausiai, jau būčiau nuleidusi rankas ir nustojus dalyvauti varžybose, jei nejausčiau tokio gero įvertinimo ir pasitikėjimo mano galimybėmis iš savo šokių mokytojo.
Esate verslininkė, veiklos – apstu, tačiau dalyvaujate varžyose visoje Lietuvoje bei užsienyje. Ką jums tai duoda kaip asmenybei?
Šokti buvo mano vaikystės svajonė. Deja, tada nebuvo tinkamų sąlygų, nebuvo ir tokio pasiduoti neleidžiančio mokytojo kaip Povilas Lapinskas. Man ši veikla kaip niekas kitas padeda atsipalaiduoti, pamiršti visas sunkias mintis. Tai – lyg persikėlimas į kitą erdvę. Kuo labiau pavargstu treniruotėje – tuo didesnis pasitenkinimas, tuo platesnė šypsena veide. Mokausi greitai persijungti į kitą vaidmenį, kas versle labai pagelbėja. O dalyvavimas varžybose moko nenuleisti rankų, siekti dar geresnių rezultatų ir tuo mėgautis.
Šiandien, kovo 16 d., švenčiate gimtadienį. Laimėjimas Olandijoje – tarsi gimtadienio dovana?
Geras klausimas. Negalvojau apie šį laimėjimą kaip apie dovaną sau. Sako, negerai dovanas priimti prieš gimtadienį. Jei vertinti šį laimėjimą kaip dovaną, tai aš ją skirčiau savo šokių mokytojui Povilui Lapinskui, už jo nuoseklų darbą ir kantrybę. Dar – savo šeimai, draugams, kaimynams, kurie nuoširdžiai palaiko ir džiaugiasi mano pasiekimais.