„Jeigu Alytaus miestą bombarduotų, tai ar tie kolektyvinės apsaugos statiniai apsaugotų?“ – to ne vienas alytiškis teiravosi AlytusPlius.lt redakcijos, savivaldybei išplatinus informaciją apie minėtuosius statinius. Klausimą apie miesto pasiruošimą karo atvejams ir civilinę saugą iškėlė ir tarybos narys Sigitas Leonavičius. Pasak jo, savivaldybė, žvelgdama į situaciją Ukrainoje, „namų darbus“ jau turėjo būti atlikusi.
„Kadangi pagal profesiją esu inžinierius, tai man tie nurodyti kolektyvinės saugos statiniai vizualiai sukėlė daug abejonių. Kyla klausimas: ar nebūtų dar didesnio pavojaus, jeigu žmonės, agresoriaus atėjimo atveju, ten slėptųsi nuo oro atakų, apšaudymų tiek raketomis, tiek bombomis? Ar visi gyventojai teisingai supranta, kam skirti tie statiniai?
Tad Aplinkos ir plėtros komiteto posėdyje tam ir buvo skiriamas klausimas. Lig šiol nėra inventorizuotos ir suregistruotos visos vietos, kur gyventojai galėtų jaustis saugiai. O tai turėtų būti padaryta – suregistruota, įvertinta jų būklė, numatyti išėjimai, gelbėjimo galimybės ir kt.“, – po savivaldybės tarybos Aplinkos ir plėtros komiteto posėdžio AlytusPlius.lt portalui sakė šio komiteto pirmininkas, tarybos narys S. Leonavičius.
Gyventojai turi žinoti: kur bėgti, kur slėptis, ką daryti
Pasak jo, per pastaruosius taikos metus civilinei saugai dėmesio nelabai kas skyrė. Viso to, kas buvo senaisiais laikais – kad ir slėptuvių nuo oro atakų – Alytaus mieste nėra.
„Diskutuodami nutarėme, kad visgi, kalbant apie civilinę saugą, yra labai daug problemų. Kur galėtų alytiškiai, moterys, vaikai pasislėpti? Manau, kad praplėtėme visų akiratį, išsiaškinome, kokius „namų darbus“ reikia padaryti, ir kad tai turime profesionaliai viešinti, aiškinti. Netgi informuoti ir apie tai, kur tokiais atvejais eiti nereikėtų – tokie dalykai gyventojams taip pat aktualūs“, – kalbėjo S. Leonavičius.
Posėdžio metu tarybos nariai pritarė tam, kad būtina skirti daugiau dėmėsio gyventojų švietimui – ir nedelsiant. Be abejonės, visi džiaugsis, jeigu to neprireiks, bet visada pravartu būti pasiruošus nenumatytiems atvejams.
„Ukrainoje Vyriausybės ir savivaldybių dėka civilių aukų mažai buvo dėl to, kad prieš tai buvo ruošiamasi ir galvojama. Mes taipogi neturime laukti paskutinės minutės. Manau, tikslus pasiekėmė, administracijos vadovai mus išgirdo. Tai jokiu būdu nebuvo kažkokie priekaištai, tiesiog visiems aišku, kad reikia pasirūpinti savų gyventojų saugumu, bendradarbiauti su krašto apsaugos, civilinės saugos, statybos specialistais, įvertinti pastatus, patikrinti išėjimų galimybę po užgriuvimo, pasirūpinti, kad jie būtų pažymėti atitinkamais ženklais. Tam startas jau duotas“, – sakė tarybos narys.
Kolektyvinės apsaugos statiniai nuo visko neišgelbės, bet padės
Jo teigimu, kiekvieną šeima turėtų būti numačiusi, suderinusi tarpusavyje, kur bėgtų, ką darytų, kur slėptųsi, kokius daiktus su savimi pasiimtų, kad nebūtų chaoso.
Kaip sakė Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktorė, Ekstremalių situacijų komisijos pirmininkė Ona Balevičiūtė, intensyviai dirbama ir ruošiamasi, kad užklupus nenumatytiems atvejams, būtų daugiau aiškumo. Tačiau, pasak jos, gyventojai turi teisingai suprasti kolektyvinės apsaugos statinio reikšmę.
„Būdami ten, nuo visko apsisaugoti tikrai negalėsime, taip pat ir nuo bombardavimo. Tai – statiniai, kurie turi tam tikrus rūsius, kur būtų galima laikinai prisiglausti. Šiuose statiniuose galima teikti gyvybiškai svarbias funkcijas. Gyventojai čia galėtų būti aprūpinti maistu, geriamu vandeniu, medikamentais, darbužiais, čia galėtų būti suteikta skubi medicininė pagalba. Karo atveju gali nutikti visko – nebūti elektros, vandens, kitų būtinų paslaugų, tai tuose statiniuose būtų stengiamasi suteikti būtinąsias priemones“, – kalbėjo O. Balevičiūtė.
O. Balevičiūtė.
Alytuje tokiems atvejams šiuo metu yra numatyta devyniolika kolektyvinės apsaugos statinių. Pasak O. Balevičiūtės, civilinės saugos komisija buvo susikvietusi visų įstaigų vadovus, jiems skirtos užduotys, po to bus patikrinta, kaip sąlygos įgyvendintos, ar rūsiai paruošti.
Dėl saugumo reikėtų pasitarti kiekvienai šeimai
„Yra specialistai, kurie už tai atsakingi, bet kiekvienas pats pirmiausia turime savimi pasirūpinti. Pavyzdžiui, susidėti tvarkingai savo būtiniausius daiktus, dokumentus, vaistus. Kad nereiktų bėgti taip, kaip stovime“, – sakė administracijos direktorė.
Daugiabučių namų gyventojai, bendrijų pirmininkai taipogi turėtų peržiūrėti rūsius. Daugiabučiuose yra ir bendros erdvės, kurios irgi turi būti atlaisvintos, kad žmonės prireikus lengvai galėtų pasiekti rūsius.
O. Balevičiūtės teigimu, Vidaus reikalų ministrės įsakymu, įmonės, įstaigos yra įpareigotos kaupti būtinas atsargas gyvybiškai svarbioms funkcijoms įgyvendinti, turėti generatorius, įrankius, kitas priemones.
„Specialistai dirba ir, galima sakyti, jie patikrins praktiškai visą miestą, kolektyvinės apsaugos statinius pažymės atitinkamais ženklais. Vakar komiteto posėdyje išgirdome, kad galėtų būti daugiau viešinimo. Į tai atkreipėme dėmesį ir imsimės priemonių. Neatmetame galimybės sukurti ir popierines atmintines gyventojams, kurias paviešintume“, – pasakojo O. Balevičūtė.