Anksti ryte pastebėjau keistai besielgiantį žmogų. Jis stengėsi kažką paslėpti po medžių lapais. Kaip paaiškėjo, sutiktasis toje vietoje ir gyveno – po medžiu.
Ką taip intensyviai stengėsi užmaskuoti matytas asmuo, patikrinau dienos metu. Po lapais gulėjo didelis juodas kelioninis krepšys.
Smalsumo vedama prasegiau krepšio užtrauktuką, ten pamačiau užklotą, diržą, vaikiškas knygas. Supratau, kad tai – ne nusikaltėlis, o greičiau benamis.
Prie savo paliktų daiktų mane užklupo jų savininkas. Vyras atrodė sutrikęs, bet į mane nežiūrėjo, stovėjo ir laukė – matyt, kol pasišalinsiu.
Pasakiau, kad mačiau jį ryte, pasiteiravau gal jam reikia pagalbos, negi jis ruošiasi gyventi po medžiais? Laukiau atsakymo, bet sutiktasis žvelgė į tolį ir nieko nesakė.
Kad ir kaip stengiausi prakalbinti, benamis neištarė nė žodžio. Gal žmogus nebylys ar kurčnebylys?
Nueidama pasakiau, kad jeigu jis norėtų papasakoti savo istoriją, gali į mane kreiptis. Vyras linktelėjo. Vadinasi, girdėjo, ką sakiau.
Kaip teigė socialinė darbuotoja Dovilė Sušisnkienė, išeitis iš blogos padėties yra visada. Tačiau jeigu benamis pats nenorės pagalbos, niekas jam nepadės.
„Benamiai tikrai žino, kad yra nakvynės namai, kur galima kreiptis. Jie apie tai pasikalba tarpusavyje. Tačiau daugelis jų yra įpratę gyventi laisvai, be taisyklių, todėl mieliau renkasi gyvenimą gatvėje.
Ar benamis užkalbintas atsakys, priims pagalbą, priklauso nuo jo būdo, gyvenimo istorijos. Kiekvienas žmogus ir jo situacija yra individualūs. Natūralu, kad benamiai gali nepasitikėti aplinkiniais ir nesileisti į su jais į kalbas “, – pasakojo socialinė darbuotoja.
Benamiui galima pasiūlyti maisto, pinigų, tai padidina tikimybę, kad jis papasakos apie savo nelaimę. Išgirdus istoriją, galima nuspręsti, kaip jam padėti toliau.
D. Sušinskienė vienam kalbinti benamį nepataria. Nebent aplink yra daug žmonių. Gali būti, kad benamis bus agresyvus.
Alytaus miesto savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vyriausioji specialistė Remigija Akuockaitė teigė, kad benamiai į savivaldybę dėl apgyvendinimo nakvynės namuose kreipiasi retai.
„Neseniai vienas benamis kreipėsi, bet didelio antplūdžio, net atšalus orams, nepastebėjome“, – pasakojo R. Akuockaitė.
Neturintys pastovios gyvenamosios vietos asmenys, kaip ir visi kiti, turi galimybę užsiregistruoti darbo biržoje, gauti socialinę pašalpą, rašyti prašymą dėl nemokamo maisto produktų davinio.