Investavimas populiarėja itin sparčiai – net tarp plačiosios visuomenės. Dėl per pastarąjį dešimtmetį atsiradusių novatoriškų, saugesnių investavimo būdų, vis daugiau žmonių dalį savo santaupų nusprendžia įdarbinti – patikėti vienam ar kitam investavimo būdui.
Vienas jų – investavimo platformos, sparčiai besiskinančios kelią smulkiųjų investuotojų tarpe. Tačiau kas tos platformos yra, bei kaip jos veikia? Į šiuos klausimus mums atsako finansinių produktų palyginimo platformos Financer.com Lietuva atstovai.
Investavimo Platformų veikimo principas
Kalbinami ekspertai sako, jog investavimo platformų tikslas – sujungti investuoti norinčius asmenis su projektų rangovais, kuriems reikia finansavimo.
Pati proceso eiga yra ganėtinai paprasta – iš pradžių, finansavimo norintys rangovai kreipiasi į platformą bei pateikia projektą. Kalbinami analitikai sako, jog projektų būna įvairių – renovacijos, N.T. statybų, gamybos ar net žemės ūkio. Investavimo platformos ekspertams įvertinus projekto potencialą, saugumą ir riziką, bei nusprendus, jog projektas – perspektyvus, šis projektas yra pateikiamas finansavimui (investuotojams).
Financer.com Lietuva ekspertai sako, jog investuodami per platformas, finansuodami projektą investuotojai iš esmės suteikia paskolą projektų rangovams, už kuriuos rangovai įsipareigoja mokėti numatytas palūkanas nustatytais terminais.
Paprastai tariant, investuojant į projektus per platformas, nėra įgyjama jokia teisė į projektą – jam tiesiog yra suteikiama paskola.
Privalumų – daug
Paklausti, kuo toks investavimas gali būti pranašesnis už tradicinius investavimo būdus (pavyzdžiui, akcijų pirkimą), analitikai sako, jog investavimo platformos yra žymiai saugesnės ir prieinamesnės kasdieniam žmogui.
Visų pirma, dėl to, jog vieną projektą gali finansuoti tūkstančiai investuotojų, investavimas tampa prieinamas kiekvienam – dažniausiai minimalios investicijos dydis siekia vos 10 eurų.
Ekspertų nuomone, šis privalumas yra itin svarbus tiems, kurie dar tik pradeda investuoti – galimybė įdarbinti turimas santaupas pamažu suteikia galimybę įgyti patirties, bei išbandyti šį uždarbio būdą nerizikuojant didelėmis lėšomis.
Kitas privalumas yra ir iš principo žymiai mažesnė krentanti rizika – finansų analitikai sako, jog skirtingai nuo investavimo į vertybinius popierius (kai investuotojas prisiima visą riziką), finansuojant projektus rangovai įsipareigoja grąžinti lėšas bei sumokėti palūkanas.
Be to, neretai platformos savo investuotojams siūlo ir ,,BuyBack‘‘ garantiją – platformų įsipareigojimą išpirkti rangovų skolas bei investuotojams grąžinti jų investicijas, jei rangovas taptų nemokus.
Galiausiai, mažas minimalus investicijos dydis suteikia galimybę gerai diversifikuoti savo investicijas – jas paskirstyti per keletą projektų. Ekspertų teigimu, taip ne tik yra sumažinama rizika susidurti su grąžinimo vėlavimais, bet ir paspartinama investicijų apytaka.
Uždarbio galimybės
Tačiau kiek galima uždirbti investuojant platformų pagalba? Finansų platformos atstovai sako, jog tikslus grąžos dydis priklausys nuo finansuojamo projekto, bei pasirinktos investavimo platformos.
Vis dėlto, ekspertai taip pat priduria, jog investuojant per platformas uždirbti iki 10 – 15% metinės grąžos yra tikrai realu. Svarbiausia – pasirinkti patikimą ir vyriausybinių institucijų reguliuojamą platformą.
Finansininkai primena, jog susidūrus su pasiūlymais, kurie skamba per gerai, jog būtų tiesa, vertėtų nerizikuoti. Jų teigimu, į bet kokias platformas, siūlančias virš 20% grąžos, vertėtų žiūrėti itin atsargiai. Žinoma, ši taisyklė negalioja prekybos biržoms, tačiau jos gali pasiūlyti tik rizikingesnes investicijas.