Praeitą savaitę Alytaus jaunimo centro siena buvo nudažyta mėlynai ir visi spėliojo kas čia bus, tačiau kasdien sienai įgaunant vis naujus kontūrus, vaizdas ryškėja. Tai bus dar vienas gatvės meno darbas Alytuje, kurio autoriai – vienas žymiausių šio žanro piešėjų ir graffiti pradininkas Lietuvoje Tadas Vincaitis su kolega Karoliu Grubiu.
Tadas ir Karolis kartu dirba jau dešimt metų. Abu Lietuvoje įvairiais piešiniais yra papuošę daug sienų. Šiuo metu labiausiai didžiuojasi bendru kūriniu – šalia Kauno esančio logistikos centro išpieštomis sienomis. Čia per du sezonus atlikti net devyni dideli darbai.
„Kiek save atsimenu visada piešiau“,- paklaustas, kaip atrado potraukį piešimui, sakė Tadas. Kodėl ant sienų? „Didžiausią įtaką man tikriausiai padarė dar tarybiniais laikais apsilankymas Vokietijoje. Lietuvoje tuo metu buvo labai liūdna, o ten nuvažiavus, viskas buvo spalvota, gražu, žmonės šypsojosi. Važiuoji metro, o ten – įvairūs piešiniai. Man, kaip piešiančiam, tai pamatyti buvo didelė inspiracija, todėl tikriausiai ir iki šių dienų vis dar piešiu“.
Anot jo, Lietuvoje jau užaugo paišytojų karta. „Aš praaugau ne vieną, mačiau tuos, kurie į krūtinę mušėsi, kad visą gyvenimą paišys, tačiau dabar neatsimena, kaip flakoną laikyti rankoje“.
Karoliui piešti patinka nuo mažens. „Gatvėje pamačius Tado piešinius, o kituose miestuose ir kitų darbus, taip ir užsikabinau, viskas prasidėjo nuo graffiti. O didžiausia paskata buvo Tadas. Kai pradėjau piešti, visada norėjau kartu su juo dirbti, galiausiai taip ir atsitiko“.
Tadui patinka profesionalūs monumentalistai, freskų tapytojai, kurie piešia sena technika „Aš į juos lygiuojuosi. Jie turi gerų anatomijos, piešimo, kompozicijos, spalvų, technologijų žinių. Tikriausiai įsimintiniausias tapytojas Lietuvoje man yra Linas Atgalainis, jo darbai yra nuostabūs“, – kalbėjo pašnekovas.
Kokius iššūkius tenka įveikti pradėjus tapyti ant sienų? Vaikinai teigia, kad kiekvieną pradedant jų laukia ne vienas – reikia ir prie aplinkos spalvas priderinti, ir pagal sienos faktūrą piešinį parinkti, svarbu, kiek joje yra langų ir kaip jie išsidėstę. O kur dar galimos gamtos išdaigos: lietus ar vėjas.
Vaikinai turi ir kitokių pomėgių, ne tik piešimą. „Kuomet fantazija pavargsta ir norisi pailsėti nuo piešimo, sėdu ant dviračio ir važiuoju. Buvau taip įsitraukęs į šią sritį, kad penkerius metus intensyviai sportavau ir atstovavau dviračių komandą. Man tai puikiausia proga atsipalaiduoti“,- pokalbio metu sakė Karolis.
Tadas turi architekto išsilavinimą, tačiau, kaip pats juokauja, bendro su specialybe liko tik tiek, kad piešia ant jos objektų. „Kadangi esu kilęs iš Kauno, prieš keletą metų pradėjau gaminti rūbus su miesto pavadinimu. Turiu tokį malonų užsiėmimą – kartais ant šių rūbų uždedu ir savo piešinius“.
Tado teigimu, esamas kontekstas dažniausiai padiktuoja tematiką ir piešinio turinį. „Tai pastatas, į kurį renkasi jaunimas. Jis dažniausiai yra nerūpestingas, turintis gražią ateities perspektyvą. Šis centras man asocijuojasi su ateities optimizmu. Todėl bandėme tokią idėją ir pasirinkti – nerūpestingą vaiką, į dangų skraidinantį lėktuvėlius, svajojantį, kad užaugęs jis taps lakūnu. Pirmą kartą savo darbuose naudoju tokias gaivias spalvas. Tačiau žalias pastato fasadas labai kontrastuoja su mėlyna spalva, tad čia atsiras dar gelsvas atspalvis, pereinantis į žalsvumą, kad šiek tiek viskas susijungtų su pastato spalvomis“,- sakė Tadas.
Piešinio autoriai planuoja, kad sieninės tapybos kūriniu alytiškiai galės grožėtis jau šios savaitės pabaigoje.