Alytaus miesto savivaldybės tarybos nariai, visuomeninio judėjimo „Alytaus piliečiai“ atstovai Valė Gibienė, Vytautas Jastremskas ir Vilija Ramanauskienė praėjusią kadenciją stovėjo prie miesto savivaldybės ir administracijos vairo.
Po praėjusių metų vasarį įvykusių savivaldos rinkimų jie prisijungė prie naujos valdančiosios daugumos, pripažindami, kad viena priežasčių, kodėl tai padarė – noras užtikrinti darbų tęstinumą. Ar tai pavyko? Atsakymai į šį ir kitus klausimus – pokalbyje su „Alytaus piliečių“ frakcijos nariais.
Jūs tarybos nariais tapote balandžio mėnesį – dar nėra nė metų. Bet įvykių ir darbų buvo daug. Kaip Jūs patys vertinate prabėgusius 2019-uosius?
V. Jastremskas. Kaip bendrai vertinti šiuos metus? Na, mūsų nuomone, jie tikrai galėjo būti geresni. Viena priežasčių, kodėl mes esame valdančioje daugumoje, buvo siekis išlaikyti pradėtų darbų tęstinumą.
V. Gibienė. Iš tiesų daugelis naujų idėjų buvo pradėtos įgyvendinti prieš dvejus-trejus metus ir dauguma projektų tiesiog iš inercijos tęsiasi. Kai kurias idėjas buvo bandoma sužlugdyti, bet vis dėlto jos yra tęsiamos.
Turbūt kiekvienai naujai atėjusiai valdžiai yra lemta susirinkti praėjusios kadencijos vaisius. Manau, kad tų vaisių priauginom neblogų ir galim jais pasidžiaugti.
Aš džiaugiuosi, kad išliko daugelis iniciatyvų, atsiradusių per praėjusius ketverius metus. Tai ir atgaivinti „Metų apdovanojimai“, tęsiama iniciatyva „Gimiau alytiškiu“, sėkmingai vykdoma globos namų pertvarka. Socialinės iniciatyvos visos irgi yra tęsiamos. Viliuosi, kad jos ir ateityje neišnyks.
V. Ramanauskienė. Iš tiesų, galima džiaugtis ar ne? Tą tęstinumą naujoji dauguma kaip ir deklaravo. Naujai išrinktas meras, su mumis kalbėdamas, visada užtikrindavo, kad darbai yra priimtini ir bus tęsiami.
Juk net ir programa buvo suformuota iš to, ką mes jau buvome sudėję į biudžetą, tad tas tęstinumas kaip ir natūralus atrodė.
Tad kai kurie dalykai yra tęsiami, daug kas vyksta iš inercijos. O naujų iniciatyvų galima pasigesti.
Kuo būtų garsėjęs šiais metais Alytus, jeigu ne gaisras? Apie ką būtų kalbėta, jeigu nebūtume degę? Taip, tai buvo iš tikrųjų nerealus piaras ir galimybė susikurti tam tikrus dalykus. Taip, miesto vardas buvo labai dažnai minimas. Apie jį kalbėjo net tie žmonės, kurie anksčiau nebuvo nei girdėję, nei domėjęsi juo.
Alytaus vardas skambėjo daug, bet to „skambėjimo“ kaina yra labai didelė. Aš tikrai pati kalbėjau su ne viena šeima, kuri vengia Alytaus, nes dabar tai jau ne žalias, o juodas gaisro miestas. Ir šeimos su vaikais jo tiesiog privengia.
Mes jau turėtume kalbėti apie tai, kokie mes gražūs, švarūs, ekologiški, kaip išsivalėme, susitvarkėme. Juk iš tiesų tai ne miestas net ir nukentėjo, rajonas – labiau.
Tad kalbėjimą jau reikia keisti ir man labai norisi, kad būtų išlaikyti tie geri dalykai, kurie yra padaryti, kurių neįmanoma sugriauti, tokie, pavyzdžiui, kaip Jaunimo parko infrastruktūra.
Bet, pavyzdžiui, ženklas „Alytus Myliu“ – jį jau liepta išimti iš parašų elektroniniuose laiškuose. O šį ženklą jau buvo priėmęs ne tik miestas, bet ir visa Lietuva, ir už jos ribų gyvenantys lietuviai. Galų gale ant viešojo transporto, dėl kurio buvo kilę labai daug diskusijų ir kuris pasiteisino, kaip puikus projektas. Bet kažkam tai nepatinka, regis, tik dėl to, kad tai yra „piliečių“. Negaliu sakyti, kad visiems taip atrodo, bet tokie dalykai jaučiasi ir kartais yra nesmagu.
Tačiau, kalbant apie tęstinumą, reikia pastebėti, kad neretai taip ir būna, kad pasikeitus valdžiai kažkodėl vieni kitų darbus mėgina nušluoti.
V. Gibienė. Vilija užsiminė apie transportą. Tas konkursas dėl viešojo transporto paslaugos vyko taip ilgai, mes buvome koneveikiami dėl to, kad Alytaus verslininkus palikome be darbo, nuskriaudėme ir t.t. Kaip žinia, Alytaus viešasis transportas gavo Lietuvos pramonininkų konfederacijos organizuojamo Lietuvos metų gaminio apdovanojimą. Ir paslaugas mieste teikiančioje įmonėje dirba tik alytiškiai.
V. Jastremskas. Vienas mitų buvo, kad ateina ne Alytaus įmonė, kuri neva pažeidė vietinių verslininkų interesus. Tačiau reikia neužmiršti, kad Alytaus verslininkai lygiai taip pat dalyvavo konkurse. Jiems buvo visos galimybės laimėti. Tačiau jie pasiūlė trečdaliu didesnę kainą. Natūralu, kad laimėjo tie, kas pasiūlė mažesnę kainą.
V. Gibienė. Ir dar jeigu apie viešąjį transportą: per praėjusius metus buvo 208 000 važiavimų daugiau. Tad kyla dvejopų minčių: ar žmonės tiesiog pradėjo važinėti daugiau, ar maršrutai patogesni, ar skaidresnė apskaita? Galbūt viskas viename. Bet, kaip besakysi, visgi vaisiai yra saldūs.
V. Jastremskas. Bet kokiu atveju, mes dabar turim kultūringą paslaugą, atrodom kaip kultūringas miestas, o ne kažkoks postsovietinis miestelis, kuriame važinėja sulūžę, surūdiję, atsilupę, prastai kvepiantys autobusai.
Jūs visi dirbote ir dirbate skirtingose veiklos srityse. Apžvelkite jas – kas pasiekta, ko dar siekiate?
V. Jastremskas. Vienas svarbiausių projektų, kurį man teko koordinuoti, šilumos ūkio perėmimas. Šiuo klausimu dirbo daug žmonių ir įvyko tai, ko mes siekėme visus tuos ketverius metus praėjusioje kadencijoje. Birželio 1-ą dieną šilumos ūkis buvo perduotas alytiškiams ir paslaugą teikia Alytaus miesto įmonė, šilumos tinklai.
Džiugu, kad mes, daugelį metų pagal šilumos kainą buvę 47 –oje vietoje iš 50-ies savivaldybių, jau trejus metus, nuo 2017-ųjų, esame pirmajame dešimtuke – penktoje – aštuntoje vietoje. Gruodį buvome septintoje vietoje.
Kokią grėsmę aš matyčiau? Manau, kad šiam klausimui mažai skiriama dėmesio savivaldybės administracijoje ir politiniame lygmenyje.
Suprantu, kad žmonės, kurie atėjo dirbti, nėra specialistai. Mums irgi užtruko laiko, kol įsigilinome, supratome ir sugebėjome tuos procesus valdyti. Šitoje vietoje norėtųsi, kad tam būtų skiriama daugiau dėmesio.
Manau kad tiek meras, tiek vicemeras, tiek administracijos vadovai labiau turėtų domėtis tuo projektu. Kiek man žinoma, su šilumos projektu dirba vidutinio lygmens vadovai, skyrių vedėjai vienas kitas, tačiau politinė ir administracijos vadovybė mažai tuo klausimu domisi. Tai nėra teisingas sprendimas. Kadangi be dėmesio labai svarbus projektas, didžiausios sumos mieste yra išleidžiamos būtent šildymui. Jeigu mes per metus sutaupom 5 milijonus, tai ar neateis laikas, kai nebebus to efekto?
Kalbant apie kitus dalykus, man svarbu buvo administracijos darbas, nes praėjusią kadenciją dirbau administracijos vadovu ir esminė mūsų kryptis buvo įtraukimas, savarankiškumas, delegavimas. Žmonės turėjo jaustis atsakingi už projektus, kuriuos kuravo, jie turėjo jaustis savo srities vadovais.
Kiek man žinoma, dabar tie dalykai, vadybiniai klausimai nėra tinkamai sprendžiami. Apskritai administracijos vadovui aš asmeniškai turėjau labai daug pastabų. Tiek ir kalbant apie vadinamąjį sklypų skandalą, kuomet buvo suformuoti sklypai, perduoti NŽT, prokuratūra pasakė, kad be pagrindo, visiškai neturint tam teisinės motyvacijos ir loginės motyvacijos. Tuomet meras pasisakė, kad su vadovu nebedirbs, tačiau tie reikalai kažkaip nutilo.
Mūsų kolegos dabartinėje daugumoje taip pat deklaravo didelius norus būti skaidrūs, būti principingi, tačiau iš principingumo, galima sakyti, liko nulis.
Bent jau galime pasidžiaugti, kad liko sklypai, kuriuos galėsime parduoti brangiai aukcione ir miestas šitoj vietoj nepralošė.
Kalbant apie darbus tarybos komitetuose, tai Aplinkos komitetas, kuriame aš dirbu, sakyčiau, yra pakankamai organizuotas, darbas vyksta, diskusijos irgi vyksta, kadangi yra žmonių, turinčių patirties, netgi ilgametės. Mes ūkiškai nagrinėjame klausimus, viskas vyksta normaliai.
Kitas klausimas yra Antikorupcijos komisija, kurios nariu aš esu. Čia norėtųsi, kad stipriai pasikeistų darbas, kadangi pirmininkė, mano galva, neturėtų užimti tos pozicijos.
Sakau tai atvirai. Tas žmogus dalyvavo daugelyje projektų, kurie ne visai buvo naudingi miestui.
Šioje komisijoje mes nagrinėjame tokius elementarius dalykus, skundus prašymus ir pan., nors pagrindinė komisijos paskirtis yra kompleksiškai nagrinėti antikorupcinę aplinką, stebėti, kas vyksta įstaigose, kaip gyventojai vertina antikorupcinę aplinką, koks korupcijos suvokimo indeksas ir dirbti tais klausimais. Šiuo metu mes neturim nė mažiausio bandymo ta kryptimi padirbėti. Taigi čia dar nearti dirvonai.
V. Gibienė. Man daugiausia dėmesio tenka skirti socialinei, sveikatos apsaugos sričiai.
Kaip žinia, Alytus ne kartą buvo minimas kaip socialinių iniciatyvų lyderis. Ir besibaigiant kadencijai man labai norėjosi, kad tos iniciatyvos, kurios buvo pradėtos, nebūtų numarintos, sužlugdytos.
Tad stebiu ir, galima sakyti, prakontroliuoju, ar jos toliau vykdomos. Smagu, kad ir Senelių darželis veikia, ir neįgaliųjų kepyklėlė. Asmeninio asistento paslaugą mes pirmieji Lietuvoje „išleidome į gyvenimą“. Šiemet ši paslauga yra finansuojama iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos lėšų.
Socialinių paslaugų centre yra teikiama laikino atokvėpio paslauga, tačiau daugelis to nė nežino. Ji yra mokama, bet, kaip žinia visi neįgalūs asmenys jų poreikiams tenkinti jie gauna tam tikrą sumą ir esant poreikiui už šią paslaugą gali susimokėti.
Noriu pasidžiaugti, kad pagaliau sutvarkyta Dzūkijos mokyklos teritorija. Tai buvo rizikinga teritorija sociokultūrine ar socialine prasme, ten lankydavosi daug žalingų įpročių turinčių žmonių, keldavo grėsmę ir vaikams ir kitiems aplinkiniams gyventojams.
Be socialinės apsaugos ir sveikatos komiteto aš dar esu Šeimos komisijos pirmininkė, Neįgaliųjų komisijos ir Kontrolės komitetų narė.
Neįgaliųjų komisijos buvo tik vienas susitikimas, nes užtruko narių delegavimas. Susitikime aptarėme, kokios problemos Alytuje yra ir kaip jas kuo greičiau išspręsti. Praeitoje kadencijoje mes labai daug dėmesio tam skyrėme, praktiškai nebuvo likę būsto pritaikymo eilių. Tad norisi, kad Alytus įgavęs tokį pagreitį toliau sėkmingai vystytų šitą kryptį.
Šeimos komisija nuo rugsėjo mėnesio pradėjo dirbti ir dirba labai aktyviai, jau turim ir nuveiktų darbų, susitikimų ir konkrečių planų sekantiems metams. Surinkome informaciją, kiek yra autizmo problemų turinčių vaikų Alytuje, kiek yra specialistų, ruošiamas lankstinukas, kur kreiptis pagalbos šį sutrikimą turinčių vaikų artimiesiems.
Na, o Kontrolės komitete, kaip ir Vytautas sakė, pastebėjome tuos neatitikimus dėl sklypų. Aišku, didžiausias indėlis tai buvo Vytauto, buvusio administracijos direktoriaus, jis sureagavo žaibiškai.
Radom neatitikimų vaikų žaidimų aikštelėse: priėmimo perdavimo aktai pasirašyti, o jos neatitinka higienos normų ir kas gresia po keleto metų, kai agentūrai reikės grąžinti europines lėšas? Darbas labai atsakingai vyksta.
V. Ramanauskienė. Galiu priminti vieną sritį, kurioje kol kas niekas neįvyko, nors entuziazmo buvo labai daug ir sprendimų reikės ieškoti. Apie švietimą kalbu.
V. Gibienė. Sprendimų ir aš kol kas nematau. Turbūt paklausus 27 tarybos narių, jie kiekvienas turėtų kitokį tinklo pertvarkos planą. Aš asmeniškai jį matau visai kitokį, bet pagyvensim pamatysim, kaip kas dėliosis.
V. Ramanauskienė. Galiu pratęsti apie vadinamąjį bendruomenės įtraukimą, kuriam mes labai daug dėjom pastangų – eiti prie žmonių, svarstyti įvairius projektus su tomis pačiomis mokyklų bendruomenėmis, daug kalbėta bendrauta diskutuota. Dabar vyksta biudžeto projekto svarstymas. Mes labai daug dėjom pastangų, kad žmonės suprastų lėšų paskirstymą, kad galėtų reaguoti, darėm infografikus. Neliko tų dalykų. Žmonės nepasigenda, tai gal ir nereikia iš tiesų?
V. Jastremskas.Teko bendrauti su pedagogų atstovais. Informacijos jie pasigenda. Pasiekimas, kurį mums pavyko padaryti per tuos 4 metus, – žmonės išlaisvėjo. Jie nustojo bijoti kalbėti, drąsiau reiškia savo nuomonę, pasigenda labai stipriai grįžtamojo ryšio. Linkėčiau politinei vadovybei, administracijai atkreipti į tai dėmesį, kadangi žmonėms reikia bendravimo.
V. Ramanauskienė. Žmonių įtraukimas ir noras kad jie kuo daugiau dalyvautų yra labai svarbus. Kiek reikėjo kovoti dėl alytiškių iniciatyvų! Tai projektas, kurio pavyzdį, kaip ir socialinių iniciatyvų iš Alytaus ima visos savivaldybės.
Dalyvaujamasis biudžetas: atiduodi dalį biudžeto žmonėms ir jie sprendžia, o ne tarybos nariai. Tarybos narių reikalas yra aktyvinti, duoti inspiraciją ir kviesti kuo daugiau žmones dalyvauti, bet nebesikišti į tai, už ką nubalsuota. Tarybos nariai turi įgyvendinti tai, kas nuspręsta.
Meras palaiko šią iniciatyvą, bet pasipriešinimo yra labai daug. Ir Miesto sode scenos mes iki dabar neturim. O jos labai daug kas laukia. Kovo, gegužės mėnesiais susirinkimų metu jau buvo aptarta eiga, ką ir kaip daryti, bet pritrūko iniciatyvos.
Dabar tikiuosi, kad pajudėjo, nes pati gruodžio mėnesį inicijavau buvo susiėjusios visos pusės. Tikiuosi, kad pajudės tas projektas ir nesustos kitas „Alytus myliu“, dėl kurio vartų irgi buvo įvairių nuomonių: tai vartai negražūs, tai balsų per mažai, tai voverė per didelė tai dar kažkas. Kyla tokie klausimai, kurie neturėtų būti svarstomi taryboje.
Dirbu Ekonomikos, investicijų ir biudžeto komitete. Mūsų komitetas pakankamai nepatyręs arba ne šioje srityje patyręs, labai daug naujų žmonių. Tikimės įsivažiuoti, stumiamės į priekį. Komitetas turės pareikšti savo nuomonę apie biudžeto projektą prieš svarstymą ir surinkti kitų komitetų siūlymus, siūlyti sprendimus, kaip tie pinigai galiausiai bus išdėlioti.
Etikos komisijoje – darbo iki kaklo. Renkamės nuolat ir dažniausiai dėl tų pačių žmonių. Vienas tų žmonių, dėl kurių mes renkamės ir svarstome, yra savivaldybės Antikorupcijos komisijos pirmininkė. Turėtų būti keliamas klausimas, ar gali būti tokios komisijos pirmininke žmogus, kuris etiką pažeidęs ne vieną kartą?
Yra gaunami nuolatiniai skundai. Patys pirmieji skundai buvo iš Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos – nurodymas patikrinti viešųjų ir privačių interesų deklaracijas. Tai buvo techniniai dalykai: pamiršusių, praleidusių terminus. Iš karto buvo 7 tarybos nariai pripažinti pažeidę viešųjų ir privačių interesų įstatymą. Nebuvo piktybinis dalykas, tiesiog neatitiko terminai.
Bet tenka pripažinti, kad Etikos komisija realiai neturi jokios galios. Mes galime pasakyti, kad tas politikas elgiasi neetiškai arba supainioja viešuosius ar privačius interesus. Jeigu būtų grubus supainiojimas, mes galime kreiptis į teisėsaugos institucijas.
V. Jastremskas. Tiek įstatymas, tiek bendra logika sako, kad į tarybą turi pakliūti žmonės, kurie vadovaujasi etika, skaidrūs, nori kurti, o ne griauti.
V. Ramanauskienė. Mes visuomenės, bendruomenės atstovus kviesdavome viešai į komisiją. Galiu pasakyti, kad visuomenės atstovai yra partijų atstovai. Tai yra skaudu. Todėl sprendimai yra sudėtingi, nes vienas vieno kitas kito.
Aš dabar inicijuoju Etikos komisijos nuostatų keitimą, kur bent jau pakeisim, kad nebus galima balsuojant susilaikyti. Komisijos narys turi turėti nuomonę.
Šiais metais esu nusiteikusi tęsti Pasaulio alytiškių bendruomenės projekto įgyvendinimą, turiu palaikymą iš miesto mero. Mes norim sukurti kažką miestui- tiesiog padaryti gerą darbą.
V. Jastremskas. Svarbu, kad žmogus turėtų net tik gebėjimus, bet ir moralines nuostatas. Būsima švietimo tinklo pertvarka, ilgamečio strateginio plėtros plano svarstymas – vieni svarbiausių šių metų darbų.
Tarybos narių ataskaita skelbiama ir apmokėta vadovaujantis Alytaus miesto savivaldybės tarybos veiklos reglamentu.